Lietuvos atlikėjai: lįsti į šešėlį ar emigruoti?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pasikeitusi mokesčių politika, sumažintas kultūros projektų finansavimas, nykstančios kompensacijos už kūrinių kopijavimą, nepakankama teisių apsauga prie sienos remia šalies atlikėjus. Ne vienas iš jų rimtai svarsto galimybę emigruoti ar bent iš dalies slėpti pajamas tam, kad galėtų normaliai pragyventi.
 
Amberlife, Steponas Januška, Andrius Kulikauskas, Neda Malūnavičiūtė, Aistė Smilgevičiūtė, Gediminas Storpirštis ir daugelis kitų žinomų šalies atlikėjų, muzikantų, aktorių, teisininkų, mokslininkų ir valdžios atstovų apie tai kalbėjo trečiadienį (2010-08-04) vykusioje diskusijoje „Ar gera būti atlikėju Lietuvoje?“.
 
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) organizuotame renginyje atlikėjai kritiškai vertino kūrybinę veiklą žlugdančią mokesčių politiką, nesąžiningus renginių organizatorius, taip pat atsainų kai kurių valstybės institucijų požiūrį į jų teises ir teisėtus interesus.
 
„Sunkmetis ir pasikeitę įstatymai palietė daugelį darbuotojų, tačiau itin skaudžiai tai atsiliepė atlikėjams, kurie neturi pastovių pajamų ir gyvena iš pavienių projektų. Per pastaruosius metus jų gerokai sumažėjo. Be to, projektų užsakovai ir vykdytojai kreivai žiūri į tuos atlikėjus, kurie prašo „balto“ atlygio. Taigi jie verčiami lįsti į šešėlį“, – sako AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
 
Jos teigimu, šiuo metu itin sunkiai sekasi tiems, kas užsiima nekomerciniais projektais, pavyzdžiui, kuria ir atlieka nepopuliariąją muziką. Dalyvauti pigiuose televizijos šou jiems nesinori, o leisti muzikos albumą savarankiškai ir tikėtis bent šiokios tokios grąžus – vargiai įmanoma.
 
Greta daugelio diskusijos klausimų taip pat aptartos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos dėl kompensacijų už kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas.
 
„Atlikėjai nesitiki daug uždirbti iš kompensacijų. Tačiau svarbus pats principas, kad už atliekamų kūrinių kopijavimą turi būti teisingai atlyginta. Deja, iki šiol vis mažesnės kompensacijos, pagal pasenusius įstatymus renkamos tik už tokias pasenusias laikmenas kaip vaizdo ir garso kasetės, CD ar DVD“, – aiškina AGATA vadovė.
 
Diskusijos dalyviai nutarė kreiptis į naują kultūros ministrą ir prašyti paramos dėl spartesnio įstatymo pataisų priėmimo. Taip pat nuspręsta rudenį surengti susitikimą su Seimo nariais ir kitais valdžios atstovais, kad šie paaiškintų, kodėl šitaip diskriminuojami atlikėjai ir kiti kūrėjai.
 
Be atlikėjų ir AGATA atstovų, diskusijoje taip pat dalyvavo Mykolo Romerio universiteto docentė Jūratė Usonienė, advokatė Vilija Viešūnaitė, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus specialistė Martyna Gudaitė, muzikos leidybos įmonių atstovai.
 
Diskusija surengta iš lėšų, kurios atlikėjams mokamos kaip kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais.
 
Daugiau informacijos: AGATA konsultantas Martynas Žilionis, 8 614 681 91, martynas.zilionis@gmail.com

G. Savicko (BFL) nuotr.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra