Lietuvos apeliacinis teismas Sausio 13-osios byloje pakeitė bausmes ir priteisė nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą

Autorius: Data: 2021-03-31 , 14:05 Spausdinti

Lietuvos apeliacinis teismas Sausio 13-osios byloje pakeitė bausmes ir priteisė nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą

www.voruta.lt

Šiandien Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo 67 asmenys buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros, nukentėjusiųjų Roberto Povilaičio ir Onos Povilaitienės bei dviejų nuteistųjų skundus ir pakeičia dar 2019 m. kovo mėnesį priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutiko ir pateikė teismui apeliacinį skundą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir netinkamos bausmės skyrimo – per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs tam tikras faktines bylos aplinkybes, nepakeitė esminių apygardos teismo išvadų ir konstatavo, kad visi byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta keturiolika žmonių ir daugiau nei aštuoni šimtai asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Dėl buvusio TSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.

Teismas taip pat pritarė Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad nusikaltimai buvo padaryti visiems nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, bendrai vykdant iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją.

Lietuvos apeliacinis teismas 16 nuteistųjų atžvilgiu pakeitė bausmes. Keturiolikai nuteistųjų sugriežtino laisvės atėmimo bausmes, o dviems nuteistiesiems sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pagrindo daliai nuteistųjų paskirti bausmių, mažesnių nei Baudžiamajame kodekse numatytos minimalios bausmės. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad karinę operaciją inicijavę, planavę, aukščiausiu lygiu jos įgyvendinimą koordinavę, taip pat, vykdant atskiras karinės operacijos dalis, jungtinėms ginkluotosioms pajėgoms vadovavę aukščiausio rango karininkai bei karininkai, kurių konkretūs, ypač pavojingi veiksmai tiesiogiai lėmė sunkiausių padarinių atsiradimą, turi būti baudžiami griežčiau nei kiti nuteistieji, kurių vadovaujamas vaidmuo buvo mažesnės reikšmės.

Apeliacinis teismas, nustatęs aiškias apygardos teismo klaidas, vertinant nuteistųjų veiksmus, nuo dvylikos iki dešimties metų sušvelnino laisvės atėmimo bausmes dviem nuteistiesiems, kurie apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti griežčiau nei kai kurie tiesioginiai jų vadai.

Taip pat iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų bei prokurorų reikalavimai dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė byloje pareikštus civilinius ieškinius ir neteisingai aiškino teisę, nurodydamas, kad nukentėjusiesiems negalėjo būti priteista neturtinė (moralinė) žala. Konstatuota, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neteisinga ir prieštarauja teismų praktikai, todėl nuosprendį skundusiam nukentėjusiajam (prie TV bokšto nužudyto asmens sūnui) buvo priteista 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o jo motinai (nužudyto asmens žmonai) priteista 75 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam, kuris nuosprendžio neskundė, bet taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek pagal tarptautinės teisės aktus, tiek ir pagal nacionalinę teisę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus padarę fiziniai asmenys yra individualiai atsakingi už jų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, padarytos Lietuvos valstybei, negalėjo būti paliktas nenagrinėtas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybei nuteistųjų bendrais veiksmais buvo padaryta 10 876 601,75 Eur turtinė žala (išmokėtos pašalpos, kompensacijos, specialios pensijos nusikalstamų veikų metu sužalotiems asmenims ir nužudytų asmenų artimiesiems, taip pat valstybės patirtos išlaidos laidojant ir pagerbiant žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus ir pan.), todėl ji turi būti priteista solidariai iš visų nuteistųjų.

„Po ilgai laukto 1991 metų sausio įvykių teisinio įvertinimo Lietuvoje ir tarptautinėje visuomenėje, pagaliau padėtas taškas sunkioje, ilgoje kovoje už Nepriklausomybės išsaugojimą, Lietuvos žmonių krauju ir ryžtu įtvirtintoje pergalėje. Paskelbtas nuosprendis patvirtino, kad priėmus Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, įsigaliojus įstatymui baudžiamojoje byloje atliktas darbas renkant duomenis ir įrodymus, tiriant padarytas nusikalstamas veikas, nėra beprasmis, o atsakomybė už nusikaltimų padarymą yra neišvengiama,“ – sako ikiteisminį tyrimą atlikę ir valstybinį kaltinimą teisme palaikę prokurorai.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Generalinės prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo informacija

Lietuva Sausio 13-oji , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra