Lietuvoje pomidorai kvepės žuvimi?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ar norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Šiandien, kai mokslas tiek pažengęs, rodos, nedaug kas yra neįmanoma. O vis dėlto? Europoje nesiliauja diskusija dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo. Ši tema aktuali ne tik aplinkosaugos ministrams, europarlamentarams, žemdirbiams, bet ir visiems maisto produktų vartotojams. Kol nėra pakankamai tyrimų, visuomenė pasidalinusi į dvi stovyklas:  „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti – įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.
Dėl ES rinkų atvėrimo jaučiamas didelis spaudimas iš JAV, Argentinos, Brazilijos, Kanados, kurios daugiausiai augina genetiškai modifikuotų kviečių, kukurūzų. Minėtos šalys kaltina Bendriją, kad ši nesilaiko Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų. Tačiau pagal 2001 m. direktyvą, valstybė narė, iškilus abejonei, gali sustabdyti genetiškai modifikuoto augalo paskleidimą rinkoje.
Paskutinėje Strasbūro plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją toliau plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su genetinės įvairovės nykimu,  genetiškai modifikuotų pasėlių auginimu, ir jiems skirti papildomų biudžeto lėšų.
GMO – kas tai?
"Genetiškai modifikuoti organizmai yra tie, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista naudojant genų inžinerijos metodus. Pavyzdžiui, į pomidorą galima įkryžminti žuvies geną ir pomidoras tampa kietas, jis greitai nepūva, jį patogu transportuoti, jis gali būti ilgai laikomas įvairiomis sąlygomis ir tuo nepraranda savo prekinės išvaizdos. – sako D.Budreikaitė. – Tačiau aš kaip vartotoja nelabai norėčiau, kad žiemą perpjovus pomidorą, jis kvepėtų žuvimi".
Genetiškai modifikuoti organizmai, ypač augalai, yra paplitę. Tai – nauji produktai, sukurti prieš 40 metų. Kol kas nežinoma, kokios pasekmės ištiks šių produktų vartotojus. GMO turi ir teigiamą, ir neigiamą rezultatą. Pavyzdžiui, kukurūzai, kviečiai genų inžinerijos būdu įgyja natūraliai gamtoje augantiems grūdams ar pačiam augalui nebūdingų savybių. Jie yra atsparūs kenkėjams, ir net herbicidams, t.y. cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos naikinti piktžoles.
"Galima daug tų medžiagų naudoti, o kviečiai vis tiek auga, derliai didesni. Tačiau kita vertus, kokios gi pasekmės? Kokia įtaka sveikatai, aplinkos įvairovei? Kokie genų dariniai gali pakenkti žmogui? Kol kas nėra ištirta, ar nauji junginiai gali sukelti gyvūnų, augalų ligas ar padidinti atsparumą antibijotikams ar sukelti alergijas", – sako D.Budreikaitė.
Pakeis aplinkos įvairovę
Modifikuotas augalas, kuris žymiai atsparesnis aplinkos poveikiui, kenkėjams, piktžolėms ir visokiems graužikams, automatiškai įtakoja bioįvairovę – išstumia tuos augalus, kurie yra silpnesni. Tuo ypač susirūpinę Lietuvos ir kitų šalių žalieji. Europarlamentarė Dr. Danutė Budreikaitė  gavo laišką iš Lietuvos žaliųjų judėjimo ir ekologinio klubo "Žvejonė", kuriame išsakomi nuogąstavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir jų patekimo į rinką.
"Galime atsidurti tokioje situacijoje, kai nebebus kviečių, kurie iki tol augo normaliomis sąlygomis, nes juos užgoš modifikuoti kviečiai. Celiuliozės gamybai auginamos bulvės (tokios jau buvo pradėtos auginti Prancūzijoje) išstumtų valgomąsias bulves. Iškilo ir dar viena problema – kaip elgiasi visa gamta, kai aplinkui auga modifikuoti augalai? Atlikus tyrimus pastebėta, kad tai labai veikia ir vabzdžius. Antai bitės, pririnkę medaus genetiškai modifikuotuose augalų laukuose, praranda savo orientaciją ir dažnai neberanda kelio grįžti į avilius. Ar galime leisti, kad mūsų kraštuose, ypatingai mažose teritorijose, būtų auginami tokie augalai, kurie galėtų iš esmės pakeisti aplinką, gamtą", – klausia europarlamentarė.
Uždraus visoje Lietuvos teritorijoje
ES aplinkos ministrai iš 27 šalių gruodžio mėnesį vyksiančioje Taryboje žada pateikti išvadas dėl GMO poveikio aplinkai, socialinių – ekonominių kriterijų, t.y. kaip šie produktai veikia žmogų ir ar jie padėtų sumažinti skurdą ir badą pasaulyje. Taip pat bus atsižvelgta į tam tikras jautrias saugojamas sritis, teritorijas. Kai kurios valstybės laikosi nuomonės, kad turėtų būti laisvos nuo genetiškai modifikuotų organizmų zonos, kur nebūtų leidžiama auginti tokių augalų. Tai – ir teritorijos, kurios yra saugojamos  NATURA 2000 programa.
"Lietuva būtų visa teritorija, kurioje nebūtų leidžiama auginti genetiškai modifikuotų augalų, nes esame per maži ir kyla grėsmė, jog mūsų bioįvairovė bus pažeista. Lauksime sprendimo, kurį pateiks aplinkos Taryba. Tačiau direktyvos ar kiti dokumentai bus svarstomi Europos Parlamente, nes jo pritarimas yra būtinas. Stengsimės padaryti viską, kad gyventume ne tik sveikoje, bet ir įvairioje aplinkoje, kad paliktume ją tokią, kokią radome", – teigė europarlamentrė Danutė Budreikaitė.
<b><font size=4>Nuotraukoje: D. Budreikaitė.</font></b>
Europos Parlamento ALDE grupės atstovė spaudai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra