Lietuvoje pasuose vardus bus galima rašyti originalo kalba (Lietuvā pasēs vārdus varēs rakstīt oriģinālvalodā)

Autorius: Data: 2013-02-13, 16:28 Spausdinti

Latvijos radijo laida (I programa, Žinios, trečiadienis, 2013 02 13, 7:40; žurnalistas Artiomas Konochovas)

http://zinas.latvijasradio.lv/lv/zinas/lietuva-pases-vardus-vares-rakstiit-origjinalvaloda.a51631/

(Prieš tai pateikiama informacija apie Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą)

Komentuoja Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė

Kā tas ietekmēs notikumus Latvijā?

Kaip tai paveiks įvykius Latvijoje?

Latvijas amatpersonas par šādiem kaimiņzemes valdības lēmumiem nemaz nav priecīgas. „Es domāju, ka viņi nevis grib rakstīt, bet ir spiesti poļu minoritātes prasību dēļ piekāpties, droši vien,” uzskata Saeimas deputāte no Vienotības, valodniece Janīna Kursīte-Pakule.

Latvijos pareigūnų nedžiugina tokie kaimyninės šalies vyriausybės sprendimai. „Manau, kad jie ne tiek patys nori, kiek yra spaudžiami nusileisti lenkų mažumos reikalavimams dėl asmenvardžių rašybos“ – teigė Saeimos „Vienybės“ frakcijos deputatė kalbininkė Janina Kursytė-Pakulė.

Tā var aiziet līdz absurdam it kā cilvēktiesību respektēšanas dēļ. Jo pamatā gan lietuviešu valodā, gan latviešu valodā ir sakārtota sistēma,” līdzīgi domā arī Kursītes-Pakules kolēģe, Saeimas Izglītības, kultūras un zinātnes komisijas vadītāja Ina Druviete.

„Prisidengiant žmogaus teisėmis galima nueiti iki absurdo. Juk tiek lietuvių, tiek latvių kalba yra nusistovėjusi sistema“, - J. Kursytei-Pakulei pritaria jos kolegė, Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos vadovė Ina Druvietė.

„Latvijā un Lietuvā izmantotā citvalodu īpašvārdu rakstības sistēma atbilst mūsu tradīcijām. Tad mums ir iespējams pievienot vārdam lokāmo galotni un izvairīties no ļoti daudziem pārpratumiem saistībā ar vārda oriģinālformas rakstību. Un tādēļ, manuprāt, šī sistēma nedz Latvijā, nedz Lietuvā nebūtu jāmaina. Un šis viedoklis, protams, ir zināms arī Lietuvas kolēģiem,“ – saka I. Druviete.

„Latvijoje ir Lietuvoje naudojama kitų kalbų asmenvardžių rašybos sistema atitinka mūsų tradicijas. Prijungdami prie asmenvardžio kaitomą galūnę, išvengiame daugelio nesusipratimų, susijusių su originalia rašyba. Todėl, mano manymu, ši sistema neturėtų būti keičiama nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Tai žino ir mūsų kolegos Lietuvoje“, – sakė I. Druvietė.

Tomēr Lietuvas kolēģu vairākums, šķiet, nav ņēmis vērā nedz Druvietes viedokli, nedz abās valstīs 400 gadu pastāvošo tradīciju svešvārdus pielāgot latviešu un lietuviešu gramatikas prasībām.

Tačiau dauguma kolegų Lietuvoje, regis, neatsižvelgia nei į I. Druvietės nuomonę, nei į abejose valstybėse per 400 metų nusistovėjusią tradiciją asmenvardžiams taikyti lietuvių ir latvių gramatikos reikalavimus.

Vaicāta, vai Lietuvas notikumi varētu ietekmēt diskusijas par krievu valodas lomu Latgalē un citur Latvijā, Druviete atbild, ka tas varētu notikt daļēji: „Nenoliedzami, kad visas valstis pašreiz ir tik ļoti saistītas, mums nav un nevar būt vienalga, kas notiek Lietuvā. Ideālā gadījumā visām Baltijas valstīm būtu jābūt vienotām vismaz savas valodas politikas pamatprincipos.“

Paklausta, ar įvykiai Lietuvoje galėtų paveikti diskusijas dėl rusų kalbos statuso įtvirtinimo Latgaloje ir kitose Latvijos vietovėse, I. Druvietė atsako, kad iš dalies taip: „Nepaneigiama, jog Baltijos šalys yra taip glaudžiai susijusios, kad mums nėra ir nebus tas pat, kas vyksta Lietuvoje. Būtų idealu, jei visos Baltijos šalys vieningai laikytųsi bent jau savos šalies kalbos politikos principų.“

Pagaidām gan izskatās, ka Baltijas vienotības arī šajā jautājumā nav.

Kol kas tikrai atrodo, kad Baltijos šalys nėra vieningos ir šiuo klausimu.

Lietuva - Latvija , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra