Lietuvoje lankysis Vatikano valstybės sekretorius

Autorius: Data: 2016-04-05, 07:25 Spausdinti

Lietuvoje lankysis Vatikano valstybės sekretorius

Lietuvoje lankysis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Apie tai sekmadienį per homiliją pranešė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. P. Parolinas Lietuvoje lankysis per gegužės 6-8 dienomis vyksiantį Nacionalinį gailestingumo kongresą. Kardinolas vadovaus sekmadienį vyksiančiai iškilmingai procesijai ir Šv. Mišioms. Pateikiame visą arkivyskupo G. Grušo homilijos tekstą.

„Ramybė Jums“, – sako prisikėlęs Jėzus, stodamas tarp savo mokinių. Jėzus – Įsikūnijęs Gailestingumas – atneša nerimaujantiems sekėjams ramybę. Šv. Mišiose mes stovime kartu su šiais mokiniais kaskart, kai kunigas mūsų visų vardu kreipiasi: „Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę.“  Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę.“

Taigi prašome Viešpatį žvelgti į Bažnyčios tikėjimą, – mes tikime, kad Kristus prisikėlė, kad jis tikrai prisikėlė. Prašome suteikti mums tą ramybę ir vienybę, kurią davė Bažnyčiai per savo mokinius, atsiųsdamas jiems Šventąją Dvasią, kad jie būtų Dievo gailestingumo įrankiai.

Jėzus mokiniams sako: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20,22).  Didysis Dievo gailestingumo darbas – nuodėmių atleidimas per Krikštą ir Sutaikinimo sakramentą – yra įmanomas, nes Jėzus prisikėlė.

Susirenkame prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo Atvelykio sekmadienį, apie kurį šv. Faustinai Jėzus sakė: „Trokštu, kad Gai­les­tin­gu­mo šven­tė (pirmasis sekmadienis po Velykų) bū­tų prie­globs­tis ir užuo­vė­ja vi­soms sie­loms, o ypač varg­šams nu­si­dė­jė­liams. Tą die­ną [...] ku­ri sie­la pri­eis iš­pa­žin­ties ir šv. Ko­mu­ni­jos, gaus vi­siš­ką kal­čių ir baus­mių at­lei­di­mą, tą die­ną bus at­ver­tos vi­sos Die­vo už­tvan­kos, per ku­rias te­ka ma­lo­nės; te­ne­bi­jo prie ma­nęs pri­siar­tin­ti jo­kia sie­la, nors jos nuo­dė­mės bū­tų kaip pur­pu­ras“ (Dien. 699).  Pačioje šio amžiaus pradžioje šventasis popiežius  Jonas Paulius II  Atvelykio sekmadienį visoje  Bažnyčioje paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Dievo gailestingumas perkeičia žmogaus gyvenimą. Tai ryškiai matome daugelio žmonių gyvenime, apie kuriuos pasakoja  Evangelijos. Jėzus pašaukia nusidėjėlius ir padaro juos savo Gailestingumo skelbėjais. Didieji apaštalai, Petras ir Paulius, abu apgailėję savo neištikimybę Dievui, buvo perkeisti ir tapo Jo prisikėlimo ir meilės liudytojais pasauliui.  Kitus, kaip antai, Matą, Jėzus pašaukė iš nesąžiningo gyvenimo ir padarė Tiesos skelbėjais. Taigi mums labai svarbu suvokti savo pačių nuodėmingumą, kad galėtume suprasti, kokia didelė yra Dievo gailestingumo dovana. Net viešai žeminami nusidėjėliai, pavyzdžiui, Marija Magdalietė, sulaukia ne tik atleidimo – tas atleidimas perkeičia jos gyvenimą. Apie Mariją Magdalietę Jėzus sako: „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“ (Lk 7,47).  Supratę, kiek mums yra atleista, natūraliai atsiliepiame Dievui su meile.

Čia gerbiamas Dievo gailestingumo paveikslas, nutapytas pagal šv. Faustinos regėjimus Vilniuje, šiandien gali padėti mums suprasti, kaip stipriai Kristus mus myli ir kokią didelę dovaną gavome Velykų šventėje. Kristus nutapytas su Kryžiaus kančią liudijančiomis žaizdomis rankose. Šios žaizdos byloja, kaip Jis dėl mūsų aukojosi. Jėzus paaiškino šv. Faustinai, kad Jo žvilgsnis šiame paveiksle yra toks, kokiu žvelgė nuo kryžiaus, – mūsų pasigailėdamas ir trokšdamas sielų išganymo. Jėzus žengia iš mus supančios nuodėmės tamsos, kad apšviestų mus savo išganingos meilės šviesa. Savo mirtimi ir prisikėlimu Kristus mums pelnė nuodėmių atleidimą, kurį matome raudonuose ir baltuose spinduliuose. Jie vaizduoja ne tik kraują ir vandenį, ištekėjusius iš pervertos Jėzaus širdies, bet ir Krikšto bei Eucharistijos malones, kuriomis Dievas mus gelbsti ir gydo. Jėzaus laiminanti ranka – tai tas pats gestas, kuriuo Jis per savo kunigus atleidžia nuodėmes Sutaikinimo sakramente. Šis atvaizdas glaustai parodo Velykų džiaugsmo šaltinį.

Gailestingumo tema Bažnyčioje nebuvo nauja. Apsireiškęs seseriai Faustinai, Jėzus tik atkreipė dėmesį į tai, ko labiausiai reikėjo pasauliui tais neramiais laikais. Ir šiandien popiežius Pranciškus, paskelbęs Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų, kviečia melsti Dievą gailestingumo. Nors Jėzus mums neapsireiškė taip kaip šv. Faustinai, tačiau per jos liudijimą ir mes esame kviečiami vis naujai įtikėti Dievo Gailestingumu.  Įtikėję ir mes tampame tie „palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20,21), apie kuriuos Jėzus kalba šiandienos Evangelijoje.

Dievo Gailestingumą patiriame per Sutaikinimo sakramentą. Jį priimdami galime vis iš naujo išgyventi Dievo prisikėlimo galią ir Viešpaties meilę mums. Trumpa ir paprasta malda „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ slepia Dievo žodžius: „Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1, 17).

Žmogišku gailestingumu mes atsakome į mums išlietą Dievo meilę. Dienoraštyje skaitome Jėzaus žodžius: „Iš tavęs noriu gailestingumo darbų, kurie turi plaukti iš meilės man. [...] Pateikiu tris būdus būti gailestingai artimui: pirmas – darbas, antras – žodis, trečias – malda; šiose trijose pakopose telpa gailestingumo pilnatvė ir tai yra nepaneigiamas meilės man įrodymas. Taip siela garbina ir teikia šlovę mano gailestingumui“ (D 742).  Šitaip Jėzus padiktuoja mums kasdienį kelią į taiką ir ramybę.

Kiekvienas savęs paklauskime, kaip galime šiandien būti gailestingi, kaip galime liudyti gailestingumą? Tegul popiežiaus Pranciškaus paskelbtas Gailestingumo jubiliejus suteikia daugiau progų apie tai susimąstyti ir pradėti veikti. Niekada ne per vėlu imti melstis, konkrečiai mylėti artimą, viešai liudyti savo tikėjimą.

Šiais Gailestingumo metais kviečiu Jus sąmoningai atlikti bent po vieną gailestingumo darbą kasdien. Tai gali būti kasdienė malda meldžiant Dievo Gailestingumo sau ir pasauliui. Arba galite žengti pro Gailestingumo duris ir skirti visuotinius atlaidus į amžinybę iškeliavusiems, kad jiems būtų atleistos  bausmės už nuodėmes. Ne mažiau svarbu žodžiu, pavyzdžiu ir konkrečiu veiksmu padėti vargstančiam ar kenčiančiam artimui arba pamokyti kitą apie Dievo Gailestingumą. Visi šie gailestingumo darbai turėtų kilti iš meilės Kristui – mirusiam, prisikėlusiam ir mūsų pasigailėjusiam.

Dar vienas konkretus Dievo Gailestingumo liudijimas bus Gailestingumo jubiliejaus pagrindinis renginys Lietuvoje – Nacionalinis gailestingumo kongresas, kuris vyks gegužės 6–8 dienomis Vilniuje. Kviečiu visus melstis, kad šis renginys būtų Dievo gailestingumo liudijimas mūsų krašte ir kad Dievas per jį paliestų daugybę širdžių. Kongreso metu eisime procesijoje su šiuo Dievo Gailestingumo paveikslu Vilniaus gatvėmis, melsdami Dievo Gailestingumo sau, mūsų tėvynei ir visam pasauliui. Pirmą kartą paveikslą viešai išstačius per pamaldas Aušros Vartuose Šv. Faustina regėjo Jėzų iš šio paveikslo laiminant susirinkusią minią. Ji matė, kaip spinduliai iš šio paveikslo sklido ant susirinkusių žmonių ir ant miesto. Kiekvienas iš mūsų turėsime nepakartojamą galimybę būti tokiame susibūrime, eiti kartu su Gailestinguoju Jėzumi, patirti ir liudyti jo gailestingumą mums ir visam pasauliui.

Jungsimės ypatingu būdu su visu pasauliu, nes  procesijai ir sekmadienio Šv. Mišių aukai vadovaus kardinolas Pietro Parolin, Šv. Sosto valstybės sekretorius, kuris Vatikane yra  antras asmuo po popiežiaus. Kviečiu visus gausiai dalyvauti, kad galėtume melsdamiesi ir liudydami savo tikėjimą padėkoti Šventajam Tėvui už šiuos Gailestingumo metus ir dar kartą jį pakviesti apsilankyti Lietuvoje. Jūsų dalyvavimas irgi bus svarbus ir konkretus ženklas, kad norime matyti Šventąjį Tėvą tarp mūsų.

Kartu dėkokime Dievui už Jo Gailestingumą. Malda, žodžiu ir konkrečiais meilės darbais liudykime, kad esame Prisikėlimo vaikai. Melskime, kad kiekvienas žmogus, paženklintas Dievo Gailestingumu – nuodėmių atleidimu, – iš meilės Jam savo gyvenimu būtų gyvas Gailestingumo liudytojas.

Vilniaus arkivyskupijos inf.

Vatikanas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra