Lietuvių tautos genijaus Čiurlionio kūryba pateko ant Karalių stalo

Autorius: Data: 2011-05-02 , 09:16 Spausdinti

Mindaugas PELECKIS

Leidyklos „Mintis“ išleista ir išversta į anglų kalbą Laimos Marijos Petrusevičiūtės parašyta knyga „Melancholija ir Saulė. Munchas ir Čiurlionis (Melancholy and Sun. Munch and Čiurlionis)“ (2008; 2010) pateko ant Norvegijos Karalių stalo.

Kaip pasakojo L. M. Petrusevičiūtė, 2011 m. balandžio 4-5 d. LR prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Norvegijoje su oficialiu valstybiniu vizitu. Dalis tokių vizitų komponentų turi pagarbos ir prasmingų, turiningų ryšių išreiškimo simboliką. Tai yra dovanos, priėmimai, papuošimai ir kt. „Galima paklausti, ką duoda toks dalykas, kad šias dvi dienas svarbiausia Oslo gyvybinė arterija Karlo Johano gatvė nuo Stortingeto (Norvegijos parlamento) iki Karalių rūmų buvo išpuošta jūra raudonai geltonai žalių gėlių ir daugybe plazdančių Lietuvos valstybės vėliavų. Galima stebėtis, kodėl Norvegijos Karaliaus visa šeima kviečia į iškilmingą puotą virš dviejų šimtų Norvegijos elito garbingiausių svečių, į puotą, surengtą Lietuvos Prezidentės garbei… Galima traukyti pečiais, klausiant, ko gi Karaliams trūksta, kad jiems patiktų, kad juos sudomintų Prezidentės valstybės vardu teikiamos dovanos… O viena tokia dovana tikrai sudomino Karališkąją šeimą. Tai buvo „Minties“ išleista ir išversta į anglų kalbą parašyta knyga. Tai pasirodė esant įdomia ir originalia tema karališkajai šeimai. Karalienė Sonja yra baigusi menotyros studijas, dažnai asmeniškai globoja ir dalyvauja įvairiuose kultūros bei meno renginiuose. Per užimtos dienotvarkės vizito dienas Karalių šeima atrado laiko perversti knygą ir į iškilmingo priėmimo puotą taip pat pakviestai knygos autorei pareiškė susidomėjimą knyga, panoro plačiau sužinoti, kaip atsirado tokia projekto idėja, kaip buvo dirbama su šia knyga.“

Knygos pratarmėje filosofijos profesorius Antanas Andrijauskas prisiminė lotynišką sentenciją: „Habent sua fata libelli“ („Knygelės turi savo likimą“)… Labai pramatančiai prisiminė… Taip lietuvių tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba pateko ant Karalių stalo.

Norom nenorom išplaukia asociacija su Čiurlionio paveikslu „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909), kur Karaliai švelniai ant delno laiko Saulėje skendintį lietuvišką sodžių… Karaliai susidomėjo ir Čiurlionio muzika…

Ir Munchas, ir Čiurlionis, kurdami svetimšalių pavergtose tėvynėse, vienodai giliai išreiškė savo tautos laisvės siekius, formavo tautinius idealus, jų laisvės ilgesį, kūrė romantinį idealizuotą savo tautos dvasinį veidą, ateities vizijas, kovotojų už savo idealus vaizdinius, tačiau, nuostabiausia, kad netrukus iš romantinių svajų versmių išsiliejo jėgos, kurios šį vaizduotės sukurtą pasaulį pavertė realybe.

Pasak prof. Antano Andrijausko, „lietuviai su gilia pagarba žvelgia į savo šiaurinės kaimynės kultūros ir meno tradiciją, aiškinasi jos savitumus, prisimena Norvegiją, vieną pirmųjų jau du kartus mus parėmusią sunkiame nepriklausomybės atgavimo kelyje. Mūsų tautų istorijos keliai daug kuo panašūs ir skirtingi, kaip ir supantis kraštovaizdis, civilizacinis kontekstas. Vieni buvo vakarinės Europos dalies jūros vikingai, kiti – Rytų Europos „sausumos vikingai“.

Čiurlionis ir Munchas – didieji lietuvių ir Norvegų tautų dvasinio atgimimo simboliai, savo kūryba ir gyvenimu tiesę kelius į nepriklausomybės atgavimą.

Apie šią nekasdienę mūsų dailėtyroje knygą galima pasakyti daug gražių žodžių. Ji reikšminga įvairiais požiūriais, iš kurių išskirčiau kelis svarbesnius: pirmiausia, ši glausta, bet ir subtilių įžvalgų kupina studija tiesia savitarpio supratimo tiltus ne tik tarp dviejų lietuvių ir norvegų dailės simbolių, bet ir tarp mūsų tautų. Iš kitos pusės, ji išplečia tradicinį čiurlionistikos lauką ir drąsiau nei ankstesni tyrinėtojai lietuvių menininko kūrybą susieja su Šiaurės kraštų dailės procesais.

Vos apsinėręs į teksto magmą iškart pajunti, kad susidūrei ne su pradedančiu dailėtyrininku, visaip demonstruojančiu savo erudiciją, o su jau tarusiu savo žodį dailėtyroje specialistu, kuris turi solidų akademinį pasirengimą ir intelektines ambicijas savarankiškai svarstyti sudėtingas komparatyvistinės dailėtyros problemas.

Laima M. Petrusevičiūtė pirmą kartą argumentuotai ir nuosekliau nei kiti dailėtyrininkai įtraukia Čiurlionio kūrybą į kitus svarbius platesniam pripažinimui Šiaurės Europos dailės kontekstus ir parodo jo kūrybos svarbą XIX ir XX amžių sandūros Vakarų daile. Ji padės geriau suprasti Čiurlionio ir Muncho kūrybos vietą Vakarų modernėjančios dailės raidos procesuose ir suvokti šių nepankamai įvertintų menininkų kūrybos gelmines prasmes.“

Nuotraukose:

1. Knygos viršelis

2. D. Grybauskaitė ir Norvegijos karaliaus šeima

Spauda , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra