Lietuvių tautiniai drabužiai Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomose fotografijose

Autorius: Data: 2017-10-04, 05:14 Spausdinti

Lietuvių tautiniai drabužiai Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomose fotografijose

www.voruta.lt

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio kostiumo metais. Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su lietuvių tautinių kostiumų specifika ir istorija, kurias atskleidžia daugybėarchyve saugomų fotodokumentų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį kostiumą sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų – marškiniai, kelnės, liemenė, rudinė, diržas ar juosta, galvos apdangalas ir apavas. Skirtingų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai turi išskirtinių bruožų.

Aukštaičių tautiniams drabužiams būdingas kuklumas, saikingas dryžuotumas, languoti raštai. Moterų marškinių rankogaliai, perpetės ir krūtinė puošiami žičkų (specialūs neblunkantys siūlai) raštais. Žalia, raudona, violetinė, geltona – dominuojančios sijonų spalvos. Prijuostės – viena seniausių moterų kostiumo dalių. Aukštaičių moterys dėvėjo nuometus, kepurėles, skareles,  o merginos – galionus, karūnėles, skareles, kalpokus. Aukštaičių vyrų drabužiai buvo šviesesni, languoti arba dryžuoti.

Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi margumu. Dzūkų moterys gobėjo baltas, gijelėmis palanguotas skepetaites, merginos galvas perrišdavo juostų raiščiu. Dzūkių prijuostės buvo žymiai trumpesnės, languotos arba skersai dryžuotos. Sijonai taip pat trumpesni ir languoti. Dzūkų vyriški drabužiai buvo spalvoti, kuklūs. Dzūkai dėvėjo šiaudines skrybėles arba siūtines kepures. Jų drobinių marškinių rankogaliai, krūtinė ir perpetės buvo puošiamos raudonais raštais. Kelnės dažniausiai buvo drobinės, įvairių atspalvių, smulkiai languotos, apačios užaustos tamsesniais siūlais ir sukištos į margas kojines.

Suvalkiečių drabužiai savo raštais, spalvomis ir pasiuvimu yra vieni puošniausių. Moterų drobinių marškinių rankogaliai labai platūs, net iki alkūnių papuošti siuvinėtais mėlynų ar raudonų gijų raštais, o moterų liemenės labai trumpos, priekyje susagstomos puošniomis metalo segėmis. Margumu išsiskiria tulpių prijuostės. Mergaitės plaukus juosė sidabro ar aukso galionais. Vyrų suvalkiečių drabužiai, kaip ir moterų, yra puošnūs. Galvas jie dengdavo velto milo skrybėlėmis arba ausinėmis kepurėmis, o vasarą – plačiabrylėmis šiaudinėmis skrybėlėmis.

Žemaičių drabužiai išsiskiria spalvų ryškumu. Būdingiausios spalvos: raudona, žalia, violetinė, ruda, balta. Prijuostės dažniausiai yra baltos lininės su įaustais raudonų ir mėlynų žičkų ruoželiais, dobiliukų, langelių ar katpėdėlių raštais. Žemaitės moterys galvas dengė net keletu baltų, dryžuotų ar languotų skepetaičių. Mergaitės plaukus juosė pynikais, o kaklus puošė natūralaus nešlifuoto gintaro karoliais. Žemaičių vyriški drabužiai – tamsesnių spalvų, dažniausiai pilkšvi arba samanų žalsvumo. Medinės klumpės buvo mėgstamiausias žemaičių apavas.

Klaipėdos krašto moterys galvas puošė įvairiais apdangalais: skepetaitėmis, raiščiais, kepuraitėmis. Jų marškiniams buvo būdinga didelė kaklo iškirptė. Klaipėdos krašto tautiniai sijonai, vadinamieji kedeliai, yra platūs, tamsūs ir klostyti. Per pečius moterims patikdavo persimesti plačią dviejų palų drobulę. Klaipėdos krašto vyrai dėvėjo kepures su atverčiamais kraštais. Jie mėgo ryšėti spalvotas skepetaites.

Prie tautinio kostiumo sukūrimo bene daugiausia prisidėjo etnografė ir pedagogė Mikalina Glemžaitė (1891–1985). Medžiagą apie tautinę aprangą ji rinko tuose kraštuose, kurių bendruomenės dėl gamtinių ar religinių priežasčių gyveno savotiškai atsiskyrusios. M. Glemžaitė siekė kuo didesnio autentiškumo ir vengė pagražinimų. Kaip teigia menotyrininkė Teresė Jurkuvienė, daug žalos tautiniam kostiumui buvo padaryta sovietmečiu, kai organizuojant Dainų šventes reikėdavo aprengti kelis šimtus dainininkų ir šokėjų. Dailės kombinatams ėmus masiškai gaminti tautinius kostiumus jie neteko autentiškumo, pats kostiumo vaizdas buvo iškreiptas, jis tapo sceninis, karnavalinis.

Lietuvos centriniame valstybės archyve yra saugoma nemažai su lietuvių tautiniu kostiumu susijusių fotodokumentų. Nemažos dalies fotografijų autorius yra pedagogas, fotografas, etnografas Balys Buračas. Jo fotografijose daugiausia įamžinti tautiniais drabužiais vilkintys Aukštaitijos ir Žemaitijos gyventojai. Archyve saugomos fotografijos, atspindinčios lietuvių tautinius drabužius, daugiausia yra iš įvairių privačių ir viešų švenčių, minėjimų. Tarpukariu stilizuotais tautiniais kostiumais iškilmių metu mėgo puoštis Kauno ponios ir panelės, pavyzdžiui, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos narės. Archyve taip pat yra saugomos tautinių kostiumų konkursų, kuriuos rengdavo Lietuvos Šaulių draugija, nuotraukos. Fotografijos atskleidžia ypatingą simbolinę tautinio kostiumo reikšmę už Atlanto gyvenantiems lietuviams, kur tautinis kostiumas buvo neatskiriama įvairių švenčių ir minėjimų dalis.  Nedidelė dalis fotografijų yra iš lietuvių gyvenimo tremtyje. Nuotraukose įamžintos tautiniais drabužiais vilkinčios moterys Krasnojarsko srityje liudija, kad lietuviai į tremtį neretai pasiimdavo tautinius drabužius, o ne praktiškesnius, pravartesnius daiktus. Daugiausia archyve saugomose fotografijose yra įamžintos tautiniais drabužiais apsirengusios moterys ir merginos, rečiau – vyrai ir vaikai.

Kviečiame apžiūrėti fotografijas.

Piršlys iš Virbališkių kaimo,

Kupiškio valsčiaus.

[1930 m.].

B. Buračo nuotrauka.

 

Vestuvių pabroliai iš Virbališkių

kaimo, Kupiškio valsčiaus.

[1930 m.].

B. Buračo nuotrauka.

 

Mergaitės tautiniais drabužiais.

Šiauliai, 1932 m.

 

Kunigaikštienės Birutės draugijos

10 metų sukakties iškilmių

rengimo organizacinis komitetas.

Centre – Sofija Smetonienė.

Kaunas, 1935 m. kovo 4 d.

 

Vasario 16-osios šventė

Buenos Airėse (Argentina).

Centre sėdi Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio

ir įgaliotojo ministro Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje

žmona Birutė Aukštuolienė.

1938 m. vasario 16 d.

[Antonoff] nuotrauka.

 

Tautinių drabužių konkurso

Karininkų ramovėje dalyvės,

Žemės ūkio ministerijos „Gabijos“ moterų šaulių

būrio šaulės, laimėjusios prizines vietas:

I vietos laimėtoja  N. Žygienė (stovi centre);

II vietos laimėtoja – O. Lukaševičienė;

III vietos laimėtoja –  M. Mocevičienė. Kaunas, 1938 m. vasario 26 d.

 

 

Dzūkės mergaitės tautinis kostiumas.

Iš etnografės Mikalinos Glemžaitės

sudaryto leidinio „Lietuvos moterų tautiniai drabužiai“.

1939 m.

 

Žemaitė moteris tautiniais drabužiais.

XX a. 3–4 deš.

B. Buračo nuotrauka.

 
 

Tautiniais drabužiais apsirengusios

moterys prie pavėsinės.

XX a. 4 deš.

 

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos.

XX a. 4 deš.

V. Augustino nuotrauka.

 

 

Tautinių šokių ansamblio dalyvės.

XX a. 4 deš.

V. Augustino nuotrauka.

 

Genė Urbanaitė ir Janina Augulytė

tremtyje Krasnojarsko srities,

Manos rajono Širokij Log miškų ūkyje.

1954 m.

K. Vilimo nuotrauka.

Etninė kultūra , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra