Lietuvių tautinės kultūros forumas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Toks sambūris įvyko 2004 m. gegužės 21 d. Vilniuje, Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje. Jį pradėję Forumo rengimo komiteto pirmininkas Jonas Vaiškūnas ir komiteto narys Vladislovas Guoga, pabrėžė, kad forumas surengtas vien pilietinės iniciatyvos pagrindu. Jo tikslas – ne tik aptarti kultūros problemas Lietuvai įstojus į ES, bet ir teikti pasiūlymus, kuriems įgyvendinti reikės sudaryti forumo darbo grupę. Forumą numatoma rengti ne rečiau kaip kartą per metus.
Buvo išklausyta 19 pranešimų, vyko diskusijos, priimtas forumo pareiškimas bei nutarimai. Medžiaga bus paskelbta internete, planuojama išleisti atskiru leidiniu.
<b>Mečislovas Treinys </b><i>Geopolitiniai iššūkiai lietuviškumui: raida, pasekmės, perspektyvos.</i> Lietuviai yra linkę vėluoti, bet “geriau vėliau negu niekad”. Lietuva yra geografinis Europos centras, bet niekada nebuvo civilizacijos centras. Civilizacijos raidą lemia geopolitiniai dalykai. Šumerai, Egiptas – šilto klimato juostoje, kur žmonėms pragyventi lengviau. Civilizacijos banga ritosi į šiaurę: Atėnai, Roma, britai, skandinavai, čekai, vengrai. Baltų pirmoji civilizacijos banga nepasiekė. Mūsų protėviai prieš 1000 metų nesuprato civilizacijos prasmės. Misionierius Bruno žuvo prie mūsų valstybės sienų. Antroji civilizacijos banga ėjo ne tik su kryžiumi, bet ir su kalaviju. Mindaugo šansą pražudėme mes patys. Trečioji banga – krikštas atėjo kaip kapituliacija prieš stipresnę valstybę. Lietuva atskyrė Vakarų ir Rytų krikščionybes. Ją naikino Vakarų – Rytų konfliktai (Napoleonas, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai). Juose Lietuva buvo ne politinis subjektas, o objektas, suskilęs į dvarų ir kaimų Lietuvas. Tas pasidalinimas išliko iki šiolei. 1918-ieji, 1990-ieji – laimėjimų metai. Tautinės valstybės pagrindus išlaikė kaimai. Šiuo metu esame ant ribos, einančios nuo Estijos iki Kroatijos ir skiriančios dvi kultūras. Hamletišką klausimą – atvirumas ar uždarumas išsprendėme atvirumo naudai ir vejamės Europą be esminės kritikos. Tai mažai tautai sukelia nemažus pavojus. Būtina skatinti tautinius mūsų valstybės bruožus. Lietuva – katalikiškosios kultūros forpostas šiaurėje. Turime būti kultūrine tauta, o ne vien darbo jėga.
<b>Romualdas Ozolas</b> <i>Naujoji tautinės kultūros situacija. </i>Pasaulis iš vienapolio virsta daugiapoliu. Karas su teroristais – tai I civilizacijų karas. Lietuva dalyvauja visuose dabar vykstančiuose karuose, jungiasi į ES, kuri pretenduoja tapti lydere pasaulyje. Tolesnis ES plėtimasis į Rytus iškels mums naujų problemų. ES Konstitucijos priėmimas ves į federaciją. O tai jau globalizacija – vartotojų pasaulis. Jo problema – nacionalinių valstybių likimas. Nacionalinės valstybės reikšmė didės. Prarasto suvereniteto susigrąžinimas bus mūsų tikslas. Tam reikia kontroliuoti teritoriją, populiaciją, kultūrą, pirmiausia – kalbą. ES finansai skiriami tik integracinėms programoms, o reikėtų – kultūrai kelti. Kultūra – pirma, o verslas – po to. Programų rezultatu turi būti kokybinis augimas. Jeigu neugdysime tautinio orumo, mūsų kelias baigsis. Aukštasis menas gyvena pats savimi, blaškosi po svetimas šalis, žiniasklaida – kosmopolitinė. Leidyba – tik už savo pinigus – tokios knygos neįperkamos. Tautos kultūra – tiek liaudies, tiek elito veiklos rezultatas, jos likimas dabar – politikų rankose. Tautos išlikimui garantijas suteikia etninė kultūra. Aukščiausia mūsų kultūros forma – lietuvių kalba. Lietuvių kalbos vartojimas reglamentuojamas įstatymu. Jį privalu visiems vykdyti. Likome be valstybės, esame juridinio monstro dalis. Tikiu, kad sukursime imunitetą naujai situacijai – tam mes čia susirinkome. Starte – mūsų mažai, bet finišuosime – visa tauta.
<b>Gintaras Songaila.</b> Šio forumo tikslas – etninės kultūros atgavimas. Tautinės kultūros puoselėjimas apima tautinės valstybės išsaugojimą. Teigiama, kad tautinė valstybė neva istoriškai praeinantis reiškinys. Ateityje bus virštautinė valstybė. Tokią valstybę – ES bus bandoma įkurti po mėnesio. Etnosas aukščiausias galias suteikia tautai, kuri gali sukurti valstybę. Norima nuvertinti tautinę savimonę ir europiečius padaryti panašius į amerikiečius. Tautinė savimonė yra asmeninės valios dalykas, protas ir laisvė – duotybės. Be minčių pasaulio žmogaus esmė – paveldas iš kitų kartų. Tautinės savimonės menkėjimą rodo Uspaskicho partijos šlovinimas. Tautos dvasia gęsta. Taip ir neišaugome iki pilietinės visuomenės. Tai matyti iš sąvokos “gerovė” supratimo. Žmogaus gerovė neatsiejama nuo bendruomenės. 14 metų rinkome valdžią savo poreikių patenkinimui. Dabar iškilo grėsmė – pranyksta valstybė, tuo pačiu ir gerovė, kaip valstybės turinys. Mūsų pačių nebrandumas yra didesnė grėsmė negu įstojimas į ES. Negalime nusišalinti į rezervatą. Turime kurti darbo grupę šio forumo tikslams įgyvendinti.
<b>Kun. Edmundas Naujokaitis</b> <i>Lietuvis vertybių kryžkelėje. Tautiškumas ir vertybinės kontroversijos europinėje erdvėje.</i> Esu lietuvis, kaip senelis ir tėvas buvau tautininkas. Tauta savo kelią pasirinko – ES. Tai – kultūros vertybių kryžkelė. Tautinė kultūra yra vertybė, bet ar galiu būti lietuviu, jei mano ideologija – marksistinė? ES erdvėje – konfliktas tarp religinių ir etninių vertybių. ES turėtų rasti lėšų etniniam auklėjimui. Kol kas rūpinamasi lytiniu auklėjimu. Anglijoje kas 8-tas gyventojas – neanglas, kas 4-tas – juodas. Socializmo ir liberalizmo idėjos veda prie tautų išnykimo. Tautininkai – tai ne nacionalistai. Lietuvių nacionalistai – tai nacionalkonservatoriai. Jų vertybės – šeima, atmintis, katalikiškumas. Lietuvoje šias vertybes palaiko Tėvynės Sąjunga, bet ji per daug liberali. Tautininkai galėtų grįžti. A.Smetona nevaidino tikinčiojo, bet rėmėsi katalikiškais principais. Tik Dievą tikintis lietuvis bus tikras patriotas, išmokęs dorybės, be kurios ateis beprasmybė ir išsižudymas. “Užmirštame, kad ne žmogus kuria Dievą, o atvirkščiai” (Jonas Paulius II). Dar 1939 m. popiežius yra pasakęs, kad lietuvių tauta – šiaurinis katalikybės bastionas. Tai mūsų tautos pašaukimas, jį mes dabar turime nešti į ES. Forumas turi paskatinti politines partijas vienytis kultūriniam darbui.
<b>Romualdas Grigas</b> <i>Lietuvių istorinis-etnokultūrinis politinis-pilietinis sąmoningumas: dermė ar priešprieša? </i>Postulatai: 1) valstybiškumas remiasi tautiškumu; 2) šiuolaikinės valstybės yra tautinės; 3) globalizacija veda prie valstybių sunykimo, o tai kelia grėsmę kultūrai; 4) šiuolaikinės valstybės slenka į biurokratiją, o tai gimdo dvasinių vertybių ilgesį; 5) žmonija vystosi žmonių rasių vienijimosi kryptimi. Klausimai: 1) ar Lietuvos valstybė deramai atstovauja tautai? (pvz., švietimo ir mokslo ministrui svarbiau tautinės mažumos); 2) kaip padidinti tautinį orumą, kai praradome aristokratiją–aukštąją kultūrą ir esame sovietizuoti? (Savo tautiškumu nesididžiuoja 41 proc. lietuvių, o lenkų – tik 5). Be paveldo valstybė neturi pagrindo. Lenkai, norvegai gerai eksponuoja savo istoriją, rusai – religiją. Mes – tik savo pragmatizmą. Žiniasklaida tokių renginių kaip šis – nerodo. Tai veda į zombėjimą. Reikia organizuoti tautinį judėjimą, paruošti “Naują pasaulio lietuvių chartą”.
<b>Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus</b> Kaip <i>atsakysime į iššūkį lietuvių kalbai?</i> Mes ieškome būdų pažiūrėti į kalbą kitaip. Kalba yra ne informacinė, o mąstymo priemonė. Tautoje svarbiausia yra papročiai, po to kalba. Indai laikosi ne rašto, o sakytinės kultūros. Reikia išskirti garsinį vienetą – kiekvienas garsas turi prasmę, tik mes nebemokame jos suprasti. Priebalsis – reikšmė, balsis – muzika. Žodžio žadinimas yra menas, kiekvienas žmogus – menininkas. Jokie pinigai ir jokios valdžios nepadės kalbos išlaikyti. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų pastangų. J. Jablonskis manė, kad parašyti romaną lietuviškai niekada nebus įmanoma.
<b>Mindaugas Tamošiūnas</b> <i>Ar Lietuvos valstybė apgins lietuvių kalbą? </i>Formaliai pavojų nėra. Net ES įstaigos lietuvių kalba yra oficiali. Deja, tam skirtos valstybinės institucijos neatlieka savo pareigų ir net pačios kartais pažeidžia įstatymą. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija pripažino anglų kalbos viršenybę mokslo spaudiniuose. Tai rodo ir kilęs tikras karas dėl svetimvardžių rašymo. Sovietmečiu ši problema, kurią buvo išsprendęs dar V.Kudirka: “Svetimus vardus rašome kaip ištariame”, buvo sutvarkyta, o dabar Nepriklausomos Lietuvos metu po ES skraiste ji vėl sujaukta. Turime Kalbos komisiją, Kalbos inspekciją, kurios boikotuoja visus pasiūlymus.
<b>Dalia Urbanavičienė</b> <i>Kas būsime Europos Sąjungoje: lietuvių tauta, tautine mažuma ar pasaulio piliečiai?</i> Viskas priklauso nuo žmonių savimonės. XIX a. keli šviesuoliai sunkiomis sąlygomis išlaikė kalbą, o tuo pačiu ir valstybę. 1990 m. antrąkart atgavome valstybingumą. Esame stebuklingai atgimstanti tauta. Šiandien vėl jaučiamės nesaugūs. Trečdalis jaunimo nori išvykti iš Lietuvos. Švietimo ir mokslo ministerija Tautinės mokyklos programą palaidojo. Nėra nei tautinės savimonės, nei patriotizmo. Žiniasklaida tapo vien politikos ir verslo arena. Propaguojame atvirumą ES, o ES domina Lietuvos etnokultūra. Nors ES skatina, Etninės kultūros centras nekuriamas. Tautinio identiteto išsaugojimas svarbus visoms valstybėms: švedai prašo paramos savo tautinei kultūrai. Tik Lietuvoje viršenybė –tautinėms mažumoms. Lietuviai neišskiriami iš kitų etninių grupių – tampame daugiataute valstybe. Toks yra projektas. Dviguba pilietybė plečiama. Dabar tai aktualu, nes daug žmonių emigruoja, o su jais reikia palaikyti ryšius. Pasaulio piliečiai ugdomi jau mūsų mokyklose. Nijolės Latukienės vadovėlyje pilietiškumo samprata neatskleista, o Lietuvos – išplauta.
<b>Marius Kundrotas</b> <i>Tautinės vertybės ir tautinis judėjimas Lietuvoje pastarosios nepriklausomybės metais.</i> Tautininkai žino prieš ką, bet nežino už ką. Intelektualai nepalaiko tautiškumo. Politikai tautiškumą naudoja kaip nišą pasireikšti. Gyventojai mažai domisi tautiškumu. Atgimimo metu nebuvo vienybės, idealizmas žlugo. Inteligentai pritrūko brandos. Atsirado “runkeliai” ir “elitas”. Dabar Lietuvoje yra tik tautinio judėjimo likučiai. Viena grupė jaučia nostalgiją tarpukario Lietuvai, nori išsiveržti iš Rusijos globos. Ši grupė greitai išmirs. Antra grupė – gatvės radikalai, susibūrę apie savo lyderį. Jie susiskaldę. Jei lyderis aktyvus – grupė veikia. Trečia grupė siekia ekonominių tikslų ir tautiškumo nepuoselėja. Tikrasis tautiškumas reiškia visų tautų gerbimą. Tautinėmis vertybėmis naudojasi Tėvynės Sąjunga, liberalai demokratai. Svarbu sudaryti tautinių partijų bloką, kurį vienytų ne asmenybė, o idėja. Tautiškumas yra dorybė. Atskira asmenybė (J.Marcinkevičius) gali turėti tautiškumui daugiau įtakos negu visa partija. Antikoje taip pat buvo imperijos, bet jos subyrėjo į nacionalines valstybes. Tautiškumo esmę sudaro moralinis aspektas. Tautinės valstybės sunykimas veda prie šeimos instituto sunykimo. Būtina atsiriboti nuo kraštutinių elementų, o šį forumą padaryti tęstiniu.
<b>Algirdas Endriukaitis </b><i>Šiandieninės ir rytojaus globalizacijos grėsmės tautiniam savitumui. </i>Globalizacijai žmonija – valdymo objektas. Nacionalinė nepriklausomybė taps rudimentu. Globalizacijos procese vyriausybė atlieka striptizą. Ekonomika tapo nepriklausoma nuo nacionalinių valstybių. ES subiurokratės ir, yra tokių prognozių, kad subyrės po 15 metų, o valstybių nacionaliniai turtai bus išnaudoti. Europą užplūs imigrantai. Lietuvoje įsigali savinieka (M.Ivaškevičius ir kiti abejoja tautinės valstybės ateitimi). Ratifikavus ES sutartį, įsigalios ES įstatymų viršenybė, prarasime nacionalinį suverenitetą. Tai simbolizuoja ir nutarimas sunaikinti 1000 litų vertės banknotus su ant jų Čiurlionio pavaizduota sodyba. Būtina siekti Lietuvos suverenumo ES atgavimo. Per rinkimus į Europos parlamentą reikia remti tas partijas, kurios turi patriotinių siekių.
Prieš pietų pertrauką G.Songaila pasiūlė kandidatus į forumo darbo grupę: K.Garšvą, V.Guogą, K.Stoškų, R.Grigą, R.Ozolą, V.Šilą, Z.Kelmickaitę, A.Endriukaitį, J.Vaiškūną, ir kt. – iš viso 29 žmones. Just.Marcinkevičius atsisakė.
<b>Algirdas Statkevičius</b> <i>Etninės kultūros vaidmuo tautinėje ir bendražmogiškoje kultūroje. </i>Pranešėjas patikslino temą: jis kalbėjo ne apie etninę, o apie etinę kultūrą. Pasaulyje nesirūpinama dora. Antanas Smetona yra sakęs: “Gyvuliui užtenka kūno, o žmogui reikalinga dvasios kultūra”. Vincas Kudirka davė kultūros idealą, bet juo nesivadovaujama, moksliškai ji netiriama. Pagal Seneką: “Tiesus kelias – vienas, o kreivų daugybė. Jie dar šakojasi”. Dabar kalbama tik apie ekonomiką. Marija Gimbutienė kalbėjo, kad Lietuva daug prarado. Būtų gerai, kad ji įgytų moralinį svorį tautų bendrijoje. A.M.Brazauskas neparodė dėmesio Lietuvai, kai jam, tik pradėjus eiti prezidento pareigas, buvo priminta apie doros auklėjimo būtinybę; nei Mokslų Akademijos prezidentas B.Juodka, nei Lietuvos Mokslo Taryba į Doros Sąjungos memorandumą atsakymo nedavė. Iki šiol neaiškinama, neapibūdinama kultūros sąvoka. Apklausose už dorą pasisako vis mažiau žmonių. Visoje planetoje svarbiausia – Žmogaus moralinė kokybė ir žmogaus gyvenimo sąlygų kokybė.
<b>Virginija Kondratienė</b> <i>Valstybinė lietuvių tautinės kultūros globa: iliuzija ar tikrovė?</i> Po Nepriklausomybės atgavimo tautine kultūra rūpinosi Tautininkų sąjunga. Naujosios demokratijos ir Naujosios sąjungos programose minima etninė kultūra, bet ar tos programos įgyvendinamos? Tai ypač svarbu įstojus į ES. 1990-aisiais atsirado naujos galimybės kelti etninę kultūrą į valstybės lygmenį. Tačiau apie 94-uosius – tos pastangos nuslopo, iškeliama Vakarų kultūra. Mažinama finansinė parama etninės kultūros plėtrai. Vyksta interesų kova, nors teorinės prielaidos įtvirtintos ir ES dokumentuose. Įstatymų įgyvendinimas priklauso nuo valdžios ir pačių piliečių. Švietimo ir mokslo ministerija to įgyvendinimo neužtikrina. Dėl etninės kultūros iki šiol tebediskutuojama Seime, politinių partijų rinkimų į ES parlamentą kampanijoje. Svarbi yra finansinė parama, sudaranti galimybes turimoms prielaidoms plėtoti.
<b>Kazimieras Garšva</b> <i>Lietuvos valstybės kultūros politika.</i> Turime tokius akademikus, kaip Z.Zinkevičių, “Vilnijos” draugiją. Lietuva būtent dėl lenkų kalbos yra įvedusi tokias raides, kaip “č”. Dabar rinkiminės agitacijos metu Vilniaus krašto vietinėms kalboms siūloma dar daugiau teisių. Tarmių apsauga (pvz., žemaičių) neturi konfrontuoti su tautos kalba. Paruošta lietuvių kalbos dėstymo programa Latvijai. Dabar mūsų valdžia lenkų mokykloms skiria daug lėšų, dar prideda Lenkija.
<b>Jonas Vaiškūnas</b> <i>Etninės kultūros sklaidos problemos Lietuvos valstybinių švietimo ir žiniasklaidos institucijų veikloje.</i> 1999 m. rugsėjo 21 d. Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos etninės kultūros įstatymą”. Tačiau įstatymas neveikia – gal tai priklauso nuo valdininkų? Švietimo sistemoje etninė kultūra iki šiol tik pasirenkamas dalykas, tad mažėja jaunimo domėjimasis. Etninė kultūra turėtų būti privaloma, kaip ir lietuvių kalba. Noras išvykti į užsienį taip pat susijęs su šiuo klausimu. Sociologiniai tyrimai rodo norą mokytis mitologijos, simbolikos, papročių, apeigų, kiek mažiau – šokių ir dainų. TV ir radijas nereklamuoja etnolaidų, nėra pastovaus, nei tinkamo laiko. Valstybiniai kanalai etninės kultūros laidas naikina reformų dingstimi, paskui jos visai pamirštamos. LRT vadovybė šiam klausimui abejinga. Įstojus į ES nacionalinės politikos prioritetu turėtų tapti lietuvių tauta ir jos nacionalinės kultūros pamatas – etninė kultūra. Seimas turėtų LR vyriausybę įpareigoti patvirtinti etninės kultūros globos fondą.
<b>Zita Kelmickaitė</b> <i>Tradicinės kultūros vieta ir vaidmuo radijuje ir televizijoje.</i> Radijo vaidmuo svarbus ypač vaikams. Nacionalinis radijas kultūrines laidas yra labai apribojęs. Ribojimas vyksta nuo sovietmečio: galima tik akademiniam ratui, o ne jaunimui. Tačiau dabar studentai jau kitokie: jie visai nesupranta, nepažįsta kaimo, paparastų žemės ūkio padargų (pvz., nežino kas yra “akėčios”), nežino papročių, nes jų nėra kultūrinėje apyvartoje. Reikia įteisinti etninę kultūrą radijuje ir televizijoje. Viena pusvalandinė laida radijuje kainuoja apie 5000 Lt, o paruošimas – ik 7000 Lt. Reikia patrauklaus apiforminimo, kameriškumo. Tradicinę kultūrą reikia fiksuoti, jos vis dar yra. Kad laidos būtų žiūrimos, reikėtų derinti tradicijas ir šou elementus. Vis dar nėra dokumentinių filmų apie etninę kultūrą iš tarptautinių festivalių. Reikėtų iškelti klausimą: gal etninės kultūros laidas atiduoti komercinėms televizijoms kartu su finansavimu. Būtina reklama žurnalui “Liaudies kultūra”.
<b>Gaila Kirdienė</b> <i>Etninės kultūros vieta bendrojo lavinimo įstaigose. </i>Iki šiol nėra numatyta, kaip etninę kultūrą dėstyti darželiuose ir mokyklose. Ji dėstoma tik kaip šalutinis dalykas. Specialistų trūksta, bet jų pakankamai neruošiama, nes nematyti perspektyvos. Trūksta metodinės bazės. Nėra programų, nėra vadovėlių, patrauklių vaikams, tuo labiau – pagal etnografinius rajonus. Tokius vadovėlius sukurti problemiška, nors rašančių monografijas yra. Sunku būtų išleisti. Etninę kultūrą reikėtų įvesti ir į kitų dalykų pamokas. Dabar programas dėstytojai susidaro patys. Nuo 1 iki 10 kl. turėtų būti viena etninės kultūros savaitinė pamoka, supažindinanti su papročiais, kurie jau yra sunykę. Vyresnėse klasėse ši pamoka galėtų būti ir pasirenkamas dalykas. Etninė kultūra išliks tik sistemingai dėstoma vaikams.
Daiva Vyčinienė Etnokultūros specialistų rengimo problemos. Nors etnokultūra slysta iš po kojų, “Eurovizijoje” nugalėjo ukrainiečiai (serbai, graikai), kurie rėmėsi folkloru. Iš to matyti, kad etnokultūra šiek tiek pripažįstama. Mes turime keisti savo požiūrį į etnokultūrą, ypač į užsienį išvykstantieji. Pradinių klasių vadovėliuose daug dainų, tekstų, muzikos, bet mokyklų pedagogai nepasiruošę tai tinkamai dėstyti. O muzikos mokyklose – tik ansambliai, dažniausiai neautentiški, o etninė kultūra nedėstoma, nes ją muzikos mokyklos vertina kaip žemesnę meno rūšį. Šia linkme dirba tik Konservatorija, Rokiškio ir Telšių kolegijos. Vidurinės grandies specialistų ruošiama nedaug. Idealu būtų suformuoti nuoseklumo ir tęstinumo strategiją tokiems specialistams ruošti. Tai būtų mūsų išlikimo lietuviais garantas.
<b>Edvardas Kriščiūnas</b> <i>Istorinės atminties naikinimas moderniųjų istorikų darbuose.</i> Solženycynas yra pasakęs: “Tikras inteligentas tas, kuris jaučia skausmą dėl savo tautos likimo”. Dabar pasaulyje nykstant krikščionybei, griaunamos kultūrinės vertybės. Nutautę istorikai naikina tautą: 1) ištrindami tautos atmintį, 2) keisdami tautos istoriją. M.Ivaškevičius apie partizanus jau rašo kaip apie seksualinius maniakus. Pasaulio lietuvių chartoje (1949 m.) kalbama apie tautos istorijos branginimą. Dabar kalbama tik apie vartotojiškumą. V.Adamkus propaguoja atvirą visuomenę. S.Šalkauskis teigė: “Įsileiskime į Lietuvą, kas gera ir naudinga”. Anot A.Bumblausko, Lietuva neturi net nacionalinės virtuvės. Iš šiuolaikinių istorikų tik R.Batūra ir A.Tyla dirba tautos išlikimo labui. ES konstitucija dar nepriimta, dar tautinė valstybė nepalaidota.
<b>Jonas Trinkūnas</b> <i>“Romuvos” vaidmuo etninėje kultūroje.</i> 1991-1992 m. Kultūros ministerijoje buvo rengiama etninės kultūros dėstymo mokyklose programa. Dalyvavo N.Vėlius ir kt. Greit buvo jai pasipriešinta. Mes balansuojame ant Vakarų ir Rytų civilizacijų ribos. Tautoje turi būti kažkas pastovaus. To pastovumo simbolis – tai “Romuvos” judėjimas. Senajį tikėjimą galima atrasti tik kaime. Jis remiasi: 1) gyvybės pasaulėžiūra, 2) darna su gamta ir pasauliu, 3) pagarba protėviams. Lietuviai dar jaučia pagarbą senajam tikėjimui. Posakyje “Du lietuviai – trys partijos”, trečioji – tai lietuviai.
Diskusijoje dalyvavo atstovė iš Latvijos, L.Medelis, A.Baskas, kai kurie pranešėjai.
Nutarta Lietuvių tautinės kultūros forumo pareiškimo ir septynių nutarimų (“Dėl tautinių reikalų pirmenybiškumo”, “Dėl lietuvių kalbos”, “Dėl nacionalinio radijo ir televizijos ir kitos žiniasklaidos vaidmens”, “Dėl tautinės savasties ugdymo”, “Dėl Lietuvos istorinių-etnografinių sričių”, “Dėl tikslinio lėšų skyrimo tautinės kultūros plėtrai”, “Dėl Etninės kultūros globos tarybos”) projektus pavesta suredaguoti sudarytai Forumo darbo grupei, įvertinant pranešimuose ir diskusijose išsakytus pasiūlymus.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra