Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai

Autorius: Data: 2013-03-07, 16:11 Spausdinti

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius

Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB „Ryto“ draugijos fonde saugoma medžiaga, t. y. F – 67 – 264/1.

1918 m. gegužės 29 d. posėdyje, vykusiame Didžiojoje gatvėje 30 – 2, protokole, kurį pildė dr. kun. Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), įrašyta: „Nutarta įsitaisyti „Ryto“ vėliavą. Ji turi būti raudona su baltu parašu „Lietuvos švietimo draugija „Rytas“. Ant vėliavos nupiešta saulė su spinduliai ir knyga. Vėliavos pagaminimu pavesta rūpintis kan. Juozapui Kuktai“. Tuo metu posėdyje dalyvavo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, vicepirmininkas kan. Juozapas Kukta ir nariai: dr. Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, kun. Kristupas Čibiras ir dr. kun. Mečislovas Reinys. Taigi minėti šeši asmenys buvo savos vėliavos iniciatoriai, nusprendę, kokia ji turėtų būti.

1918 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame posėdyje, kuris vyko taip pat Didžiojoje gatvėje, kan. J. Kukta pranešė, kad jau baigiama siūti ir siuvinėti „Ryto“ vėliava. Šis posėdis labai svarbus ir tuo, kad A. Stulginskis atsisakė „Ryto“ pirmininko pareigų ir šioms pareigoms buvo išrinktas dr. kun. M. Reinys. Antrą kartą išrinktas pirmininku, šias pareigas ėjo nuo 1918 m. rugpjūčio 30 d. iki 1922 m. birželio 19 d., kol pakviestas dirbti Lietuvos universitete, išvyko į Kauną. Primintina, kad pirmąsyk Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pareigom M. Reinys buvo rinktas 1915 11 08–1916 12 13.

Posėdžių protokolai: Nr. 19 (1915 m. lapkričio 5 d.) dr. kun. M. Reinio dar rašytas rusų kalba, kiti protokolai – jau lietuvių kalba, tvarkingai surašyti M. Reinio. Juose užfiksuotos posėdžių vietos:

Lietuvių komiteto butas (Didžioji gatvė Nr. 30 – 2) posėdžių data 1915 m. lapkričio 8 d. (protokolas Nr. 20); 1917 m. lapkričio 20 d. (Nr. 30), 1918 m. vasario 5 d. (Nr. 31), 1918 m. gegužės 29 d. (Nr. 33), 1918 m. rugpjūčio 30 d. (Nr. 34), 1918 m. lapkričio 23 d. (Nr. 35), 1919 m. sausio 5 d. (Nr. 37), 1919 m. lapkričio 29 d. (Nr. 39).

Kan. Juozo Kuktos butas prie Visų Šventųjų bažnyčios: 1915 m. gruodžio 22 d (protokolas Nr. 22), 1916 m. gegužės 10 d. (Nr. 23).

Parapijos salėje prie Šv. Mikalojaus bažnyčios: 1916 m. gegužės 21 d. (Nr. 24); 1917 m. birželio 7 d. (Nr. 29), 1918 m. vasario 23 d. (Nr. 32).

Žavalinės gatvė Nr. 54 – 1: 1916 m. gegužės 30 d. (Nr. 25), 1916 m. rugsėjo 12 d. (Nr. 26), 1916 m. gruodžio 13 d. (Nr. 27), 1917 m. gegužės 27 d. (Nr. 28 – šį protokolą rašė ne dr. kun. M. Reinys).

Didžioji Pohulainka Nr. 14 – 17: 1918 m. lapkričio 26 d. (Nr. 36).

Šv. Jurgio gatvė Nr. 38 (I vyrų gimnazija): 1919 m. rugsėjo 12 d. (Nr. 38), 1920 m. balandžio 28 d. (Nr. 40).

Ad. Mickevičiaus gatvė Nr. 38 (Lietuvių gimnazijos butas): 1920 m. birželio 12 d. (Nr. 41)

Lietuvių gimnazijos butas prie Šv. Jurgio prospekto Nr. 38: 1920 m. spalio 5 d. (Nr. 42), 1921 m. sausio 14 d. (Nr. 43), 1921 m. kovo 2 d. (Nr. 44), 1921 m. birželio 11 d. (Nr. 45).

Vytauto Didžiojo gimnazijos bute (Šv. Pilypo gatvė Nr. 12): 1921 m. gruodžio 16 d. (Nr. 46), 1922 m. birželio 11 d. (Nr. 48).

Dr. Jono Basanavičiaus bute (prie Gimnazijos skersgatvio Nr. 4): 1922 m. balandžio 9 d. (Nr. 47), 1922 m. birželio 19 d. (Nr. 49).

1922 m. birželio 19 d. įvykęs Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos posėdis buvo paskutinis, kuriam pirmininkavo būsimasis Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, savo detaliu gebėjimu protokoluoti, palikęs „Ryto“ istorijai žinią, liudijančią apie sudėtingas sąlygas šios lietuviškos organizacijos veikimui Vilnijos krašte. Benamė Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ centro valdybos posėdžiams 1915–1922 m., kaip detalizuota straipsnyje, rinkosi įvairiose vietose. Šie idealistai – „Ryto“ draugijos vadovai ir nariai – neieškojo patogumų, nereikalavo kokių nors privilegijų, nemitingavo – kaip jiems blogai – o kantriai ir atkakliai dirbo: liudydami Dievo meilę artimui, puoselėdami ir skleisdami lietuvybės išsaugojimo būtinybę, kaip svarbiausią pagrindą tautos išlikčiai.

Asmeninio autorės archyvo nuotr.

Nuotraukoje: Prie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliavos: konferencijos organizatoriai ir kairės: Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, atkurtos „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis ir Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis

Voruta. – 2013, kov. 30, nr. 7 (771), p. 8.

Rytų Lietuva , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra