Lietuvių švietimas: tarp dviejų valstybių ir tarp dviejų valdžių…

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2004 m. sausio 31 dieną Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinėje mokykloje vyko, jau septintus metus iš eilės, rajono lietuviškų mokyklų meno ir kūrybos šventė „Šalčios aleliumai – 2004“. Šių metų šventė ypatinga, nes pradėjo lietuviškosios spaudos atgavimo šimtmečio paminėjimą.

Renginyje dalyvavo keliolika rajono mokyklų: Milkūnų, Jurgelionių pradinio ugdymo,Tetėnų “Šalčios”, Čiužakampio, Poškonių, Kalesninkų, Butrimonių pagrindinės,Turgelių, Jašiūnų “Aušros”, Eišiškių S. Rapolionio, Baltosios Vokės “Šilo”, Dieveniškių “Ryto”, Lietuvos tūkstantmečio vidurinės – iš viso į šventę sugūžėjo apie 400 moksleivių ir apie 100 mokytojų.

Kartą per metus vykstanti Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų dainų šventė turi didelį ir įvairiopą poveikį kraštui: ir mokomąjį, ir auklėjamąjį, ir pažintinį.Ypač svarbu, kad mokiniai mokytųsi savo krašto senųjų tradicinių dainų. Dainų šventę “Šalčios aleliumai” rengia “Vilnijos “draugijos Šalčininkų skyrius. Į renginį atvyko nemažai svečių: Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus apskrities administracijos, Vilniaus rajono mokyklų, kitų visuomeninių organizacijų atstovai ir garbingiausi šventės svečiai – Seimo narys prof. Vytautas Landsbergis, akademikas Zigmas Zinkevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Danguolė Sabienė ir daug kitų žinomų Lietuvoje veikėjų, kuriems rūpi Rytų Lietuvos reikalai.

Lietuviškoms mokykloms trūksta daug ko

Pakalbinome šventėje dalyvavusius mokyklų atstovus. Daugiausia skundėsi lėšų trūkumu. Mokykloms trūksta vadovėlių, kompiuterių, daug mokinių vargsta,neturėdami kuo nuvažiuoti į mokyklą. Didelė bėda – tėvų skurdas ir konkurencija su lenkų mokyklomis, kurios žymiai geriau finansuojamos.

Jurgelionių mokyklos pradinių klasių mokytoja Ingrida Jakimavičiūtė, atvykusi dirbti iš Joniškio rajono, sakė, kad nors jų mokyklėlėje mokosi tik 17 moksleivių, jie taip pat susiduria su didžiosiomis socialinėmis problemomis:daugumos moksleivių tėveliai yra bedarbiai, nes visi anksčiau dirbo čia egzistavusiuose kolūkiuose. Norint suorganizuoti ekskursiją, kyla nemažai sunkumų nes, vaikučių tėveliai paprasčiausiai neturi pinigų kelionei. Visi mokiniai yra socialiai remtini, mokykloje nemokamai maitinami. Daugiausia į šią mokyklą eina vaikai, kurie lietuviškai namuose nekalba arba kaba keliomis kalbomis, bet vaikai, lankydami ikimokyklinę klasę, lietuvių kalbos pramoksta gana greitai.

Mokykla neturi lėšų įsigyti mokyklinio autobuso.  Kol kas mokinius paveža Šalčininkų įmonės autobusas, kelionė į mokyklą yra varginanti, nes vaikams reikia labai anksti keltis, o atvažiavę į mokyklą kartais turi dar palaukti, kol prasidės pamokos. Moksleiviai noriai dalyvauja popamokinėje veikloje: lanko teatro, šokių, dailės būrelius.

Jašiūnų”Aušros” vidurinės mokyklos mokytoja Jolanta Valiukevičiūtė skundėsi, kad jų mokyklai trūksta užsienio kalbos, tiksliųjų mokslų –  matematikos, fizikos –vadovėlių. Mokytojams, tėvams tenka važiuoti į kitas mokyklas ir prašyti knygų, nors galėtų būti skirta tam lėšų. Labai trūksta kompiuterių, vienas yra bibliotekoje, tačiau susidomėjusių kompiuteriais ir internetu moksleivių yra labai daug. Mokiniai aktyviai lanko įvairius meninius būrelius. Pagarsėjęs mokyklos pučiamųjų orkestras, kadangi tenka dažnai išvykti koncertuoti į įvairius renginius, suruoštus kitose mokyklose.

Mokykla neturi ir savo mokyklinio transporto, tad mokiniams tenka vargti. Nors kasmet į lietuvių mokyklą ateina vis daugiau moksleivių, bet miestelyje yra konkurencija: lenkiška ir rusiška mokyklos. Lietuvių mokyklos ateitis priklausys nuo to, kaip ji sugebės konkuruoti su kitakalbėmis mokyklomis, o tam reikia kelti mokytojų kvalifikaciją, skatinti moksleivius dalyvauti įvairiose olimpiadose ir kt.

Poškonių lietuviškai mokyklai 80 metų, tačiau kas apie tai žino?

Poškonių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Žybortienė mano, kad jų mokykloje yra sukurtos visos sąlygos įgyti pagrindinį išsilavinimą, ugdyti tautiškumą, puoselėti lietuvybę. Poškoniuose lietuviška mokykla įkurta apie 1923m. Šiuo metu joje dirba 19 mokytojų, vienuolika iš jų – vyr. mokytojai, mokosi 109 moksleiviai. Mokykla kiekvienais metais dalyvauja “Šalčios aleliumuose”.Direktorė teigė, kad kaimo bendruomenė – pagrindinis kultūros centras. Visi renginiai, kurie vyksta mokykloje neapsieina be kaimo bendruomenės.

Mokyklai labai trūksta kompiuterių, tiesa, keturis dovanotus turi, bet jų visiems mokiniams neužtenka, vieną skyrė Tautos fondas, kitus dovanojo prof. V. Landsbergis, Vilniaus aerouostas. Mokyklai nepakanka lėšų prenumeruoti laikraščių.

Mokiniai gali pasirinktinai lankyti dvylika būrelių.

Lietuviškąsias tradicijas puoselėjantys renginiai mokykloje ruošiami dažnai, kadangi kaimas neturi kultūros namų, tai visi renginiai vyksta mokykloje.

Almos Adamkienės fondas pernai pasikvietė moksleivius prie Kalėdinės eglutės. Mokyklai tai buvo istorinis įvykis, teko pasikalbėti ir su prezidentu. Antrus metus iš eilės mokykla laimėjo pirmąją vietą surengtame konkurse už gražiausiai tvarkomą mokyklos teritoriją visame rajone. Šiemet gavo tikrai įspūdingą prizą – šienapjovę.

Mokinių skaičius kasmet sėkmingai auga. Tikimasi, jog rudenį ateis apie dešimt pirmokėlių, bet laikui
bėgant mokinių skaičius šiek tiek sumažės dėl mažo gimstamumo.

Kauniečiai – lietuviškų mokyklų kūrėjai ir rėmėjai

Pakalbinome Vilnijos draugijos, Kauno skyriaus pirmininką Alfonsą Petrukevičių, kuris teigė, kad mokyklų kūrimosi procesas jau pasibaigė. Dabar mokyklų šiek tiek sumažėjo, šiuo metu Šalčininkų rajone dirba šešios vidurinės, šešios pagrindinės, dešimt pradinių mokyklų. Visa bėda ta, kad vyriausybė neskiria deramo dėmesio lietuviškoms mokykloms. Joms ir įsikurt sunkiau, nes lenkiškų mokyklų “krepšelis” žymiai didesnis. “ Su laiku mokyklų skaičius mažės dėl to, kad Lietuvoje menkas gimstamumas”, – prognozavo A. Petrukevičius. Jeigu nesugebėsime konkuruoti su lenkų mokyklomis, tuomet lietuviškų mokyklų liks dar mažiau. Svarbiausia, kad mokyklose dirbtų kompetentingi mokytojai, jog puikūs mokymosi rezultatai, geros buitinės sąlygos nulemtų tėvų apsisprendimą leisti savo vaiką į lietuviškąją mokyklą. A.Petrukevičius teigė, kad tėvai pakankamai aiškiai supranta esamą situaciją, jog trūksta tik šiek tiek paramos ir mokyklose būtų šilta, užtektų patalpų.

Mokyklos priklauso dviems institucijoms

Šalčininkų rajone bendrojo lavinimo mokyklos priklauso ir savivaldybei, ir apskričiai.

Vyriausiasis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus specialistas Rolandas Leskevičius paaiškino, jog šiemet buvo įvykdyta reorganizacija. Galima teigti, kad pradinių mokyklų nebėra, nes įkurti skyriai. Šalčininkų rajone yra Čiužakampio pagrindinė, Turgelių vidurinė, Kalesninkų pagrindinė, Akmeninės pagrindinė mokyklos ir Gerviškių darželis – mokykla. Vyko mokyklų sujungimai, kurių metu nebeliko Mantviliškio, Purvėnų pradinių mokyklų. Jos tapo skyriais. Juršiškių pradinė mokykla buvo prijungta prie Kalesninkų pagrindinės mokyklos.Mokyklos jungiamos, nes mažėja moksleivių skaičius jose. R.Leskevičius teigia, kad geriau pinigus investuoti į 5–6 įstaigas, kurios atitiktų Švietimo ministerijos keliamus reikalavimus, kuriose dirbtų specialistai.Didesnė mokykla galėtų tapti kaimo kultūros centru.” Į didesnes mokyklas lengviau ne tik mokinius, bet ir pačius pedagogus į kaimus prisišaukt”, – sakė R. Leskevičius. Mažas mokyklėles prijungus prie didesnių, išsisprendė mokinių pavežėjimo problema. Šalčininkų rajone mokinius paveža trys mikroautobusai. Turgelių mokykla mikroautobusą gavo iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Šių autobusų tvarkaraščiai yra suderinti su mokyklomis ir vaikus vežioja be jokių problemų. Labai reikalingas ir laukiamas autobusas pavežėti mokinius į Kalesninkų mokyklą. Ministerija jau pažadėjo artimiausiu laiku skirti vieną mikroautobusą šitam kraštui, nes ten yra sujungtos trys įstaigos ir daug mokinių vargsta keliaudami į mokyklą.
Taip pat laukiame, kada Vyriausybė patvirtins Rytų Lietuvos programą, šiuo metu ji – didžiausia “rakštis”. Ši programa baigėsi 2003 metų gruodžio 31 dieną ir dar kol kas jos nėra.

Šalčininkų rajone yra daug socialiai remtinų šeimų ir 95 proc. moksleivių maitinami nemokamai.

Mokinių daugėja, o kūrenama senomis krosnimis

Turgelių mokykla ilgai augo: 1996m. pradinė mokykla reorganizuota į pagrindinę, o prieš kelis metus tapo vidurine.Mokinių daugėja, bet jie vis glaudžiasi tose pačiose patalpose. Pirmaisiais gyvavimo metais šią mokyklą lankė 18 mokinių, vėliau – 30, šiuo metu į Turgelių vidurinę mokyklą kiekvieną rytą susirenka 26 mokytojai, kurie tautiškumo keliu veda 130 mokinių.Taigi šios mokyklos patalpas būtina plėsti.Taip pat besikuriančiai mokyklai kiekvienais metais iškyla problemų, kaip mokiniams parūpinti vadovėlių, laikraščių prenumeratai pinigų nėra, verkiant reikėtų įkurti fizikos kabinetą. “Tėvų pasirinkimą leisti savo vaiką į gretimą lenkų mokyklą, kurioje mokosi daugiau mokinių – 200, galima suprasti”, – teigia Turgelių mokyklos direktorė A. Voverienė. Mat toje mokykloje patalpos įrengtos kur kas geriau, o lietuviškoje – krosnys senos, mokiniai šąla.

Galima pasidžiaugti, kad mokiniai iš atokesnių vietovių pavežami į Turgelių vidurinę mokyklą, ir mokinių, norinčių praverti lietuviškosios mokyklos duris, kasmet vis daugiau.

Tėvų skurdas bado akis

Kalesninkų pagrindinės mokyklos direktorė Renata Aukščionienė teigė, kad didžiausia problema, kaip mokiniams pasiekti mokyklą, kadangi nemažai vaikų gyvena vienkiemiuose, tarp miškų, ir jiems labai sudėtinga atvykti iki mokyklos, ypač žiemą.Tėvai neturi galimybių pavežėti net mažiausiųjų – nulinukų, kuriems kiekvieną kartą keliauti, bristi per pusnis apie penkis kilometrus išties labai sunku.Kaip ir kiekvienoje, ypač kaimo mokykloje, labai opi problema – tėvų skurdas. Kaip žinia, kaimo žmonės vargingai gyvena ir neįstengia parūpinti vaikams net elementariausių mokymosi priemonių, kurias neretai nuperka patys mokytojai. “Vienintelis prašviesėjimas, kai prasideda grybai, uogos, toks periodas paprastai būna rudeniop, šitokio uždarbio dėka tėvai paruošia atžalas mokslo metų pradžiai”, – pasakojo direktorė.

Nepaisant visų sunkumų, mokytojai diegia kultūros pradą ne tik mokiniams, bet ir visam kaimui: jau tradicija tapo organizuoti Joninių šventę, kurios papročių iki tol kaime niekas nė nežinojo.

Kalesninkų pagrindinėje mokykloje mokosi 126 mokiniai ir mokinių skaičius kiekvienais metais didėja.
Butrimonių pagrindinės mokyklos duris kiekvieną rytą praveria 87 mokiniai, kuriems labiausiai trūksta kompiuterių klasės, bibliotekoje neranda programinių kūrinių.”Šiame krašte dirbantys mokytojai turi įdėti daugiau darbo, nes pirmiausia mokinius reikia prakalbinti lietuviškai ir kartu išdėstyti programą”, – teigė Butrimonių pagrindinės mokyklos vadovė Daiva Šakėnienė.

Šalčininkų rajono Lietuvos piliečiai iš tikrųjų gyvena tarp dviejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos (akivaizdi Lenkijos įvairių organizacijų parama lenkiškoms mokykloms); dviejų valdžių – rajono lenkiškosios ir apskrities lietuviškosios, tarp kurių priešprieša irgi akivaizdi. Todėl gyventojai, rinkdamiesi lietuviškąją mokyklą turi ir tam tikrą politinę pozityvią nuostatą Lietuvos valstybės atžvilgiu. Vis tik lankyti lietuviškąsias mokyklas kasmet norinčių vis daugiau, todėl labai svarbu gerinti mokyklų būklę, mokymosi sąlygas, kad tėvų sprendimo leisti savo atžalas į lenkų mokyklas neįtakotų nemokamai nupirktos kuprinės ir kt. labdara, atvežta iš svetur.

Nuotraukoje: Poškonių pradinė mokykla apie 1930 m. (Iš albumo „Lietuvių mokyklos Vilniaus krašte“)

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra