Lietuvių karai su švedais XVI–XVIII amžiuje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Pranešimas žiniasklaidai
Spalio 5 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių karai su švedais XVI–XVIII amžiuje“, skirta Salaspilio mūšio 400 metų jubiliejui paminėti.
Kadangi tuo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė unijos ryšiais buvo susijusi su Lenkijos karalyste, sutartimis su Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštyste, į konferenciją Akademijos Karo istorijos centro mokslininkai pakvietė Lenkijos ir Latvijos kolegas.
Karybos istorijos specialistų teigimu, 1605 m. rugsėjo 27 d. netoli Rygos, prie Dauguvos upės įvykęs Salaspilio arba Kirchholmo mūšis yra vienas iš garsiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Šiame mūšyje LDK vyriausiojo kariuomenės vado, Žemaitijos seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujami 3 500 lietuvių karių, tarp kurių buvo 300 Kuršo kunigaikštystės reitarų, sumušė 14 000 Švedijos karaliaus Karolio IX karių. Žuvusiųjų švedų skaičius siekė iki 9 000, taigi kariniu požiūriu buvo pasiekta triuškinanti pergalė. Su šia pergale Joną Karolį Chodkevičių ir valdovą Zigmantą III Vazą sveikino daugelio valstybių galingieji. Apie šį mūšį 1606 metais švedų kilmės poetas jėzuitas Vilniaus universiteto profesorius Laurencijus Bojeris sukūrė bene labiausiai iki šių laikų išlikusią baroko poemą “Karolomachija”.
Konferencijoje pranešimus skaitė garsūs šio laikotarpio lenkų tyrinėtojai – Torūnės M. Koperniko universiteto prof. habil. dr. Bogusławas Dybás, Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Mirosławas Nagielskis ir prof. habil. dr. Marekas Wagneris.
Sveikindamas konferencijos dalyvius Lenkijos Respublikos ambasados Politikos skyriaus vadovas Pawelas Cieplakas pabrėžė svarbų dalyką – karinių tradicijų tęstinumą ir jų reikšmę šiuolaikinėje kariuomenėje.
Dabartinėje Lietuvos kariuomenėje stengiamasi tinkamai pagerbti Salaspilio mūšio atminimą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nuosekliai puoselėja Lietuvos kariuomenės tradicijas. Viena iš Kariūnų bataliono kuopų vadinama Salaspilio vardu, o viena iš kapitonų kursų auditorijų pavadinta Jono Karolio Chodkevičiaus vardu.
Spalio 6 dieną konferencijos dalyviai vyko į mūšio vietą ir pakeliui aplankė Biržų ir Bauskės tvirtoves. Biržuose buvo apžiūrėta tvirtovėje esančio krašto muziejaus ekspozicija ir atliekami archeologiniai kasinėjimai. Muziejaus archeologams pavyko rasti 2,5 metro storio sieną, siejamą su Radvilų tvirtove. Šis radinys gali padėti nustatyti pirmosios tvirtovės planą ir statybos technologijas.
Apie Bauskės tvirtovę ir joje vykdytus archeologinius kasinėjimus papasakojo konferencijoje dalyvavęs šios pilies muziejininkas Jānis Grūbė.
Salaspilio mūšio 400 metų jubiliejui paminėti Salaspilio miesto savivaldybė organizavo parodą ir minėjimą, kuriame buvo apibendrinti jubiliejui skirti renginiai, vykę Varšuvoje, Torunėje, Zamostėje ir Vilniuje.
