Lietuvių karai su švedais XVI–XVIII amžiuje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Pranešimas žiniasklaidai
Spalio 5 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių karai su švedais XVI–XVIII amžiuje“, skirta Salaspilio mūšio 400 metų jubiliejui paminėti.
Kadangi tuo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė unijos ryšiais buvo susijusi su Lenkijos karalyste, sutartimis su Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštyste, į konferenciją Akademijos Karo istorijos centro mokslininkai pakvietė Lenkijos ir Latvijos kolegas.
Karybos istorijos specialistų teigimu, 1605 m. rugsėjo 27 d. netoli Rygos, prie Dauguvos upės įvykęs Salaspilio arba Kirchholmo mūšis yra vienas iš garsiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Šiame mūšyje LDK vyriausiojo kariuomenės vado, Žemaitijos seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujami 3 500 lietuvių karių, tarp kurių buvo 300 Kuršo kunigaikštystės reitarų, sumušė 14 000 Švedijos karaliaus Karolio IX karių. Žuvusiųjų švedų skaičius siekė iki 9 000, taigi kariniu požiūriu buvo pasiekta triuškinanti pergalė. Su šia pergale Joną Karolį Chodkevičių ir valdovą Zigmantą III Vazą sveikino daugelio valstybių galingieji. Apie šį mūšį 1606 metais švedų kilmės poetas jėzuitas Vilniaus universiteto profesorius Laurencijus Bojeris sukūrė bene labiausiai iki šių laikų išlikusią baroko poemą “Karolomachija”.
Konferencijoje pranešimus skaitė garsūs šio laikotarpio lenkų tyrinėtojai – Torūnės M. Koperniko universiteto prof. habil. dr. Bogusławas Dybás, Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Mirosławas Nagielskis ir prof. habil. dr. Marekas Wagneris.
Sveikindamas konferencijos dalyvius Lenkijos Respublikos ambasados Politikos skyriaus vadovas Pawelas Cieplakas pabrėžė svarbų dalyką – karinių tradicijų tęstinumą ir jų reikšmę šiuolaikinėje kariuomenėje.
Dabartinėje Lietuvos kariuomenėje stengiamasi tinkamai pagerbti Salaspilio mūšio atminimą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nuosekliai puoselėja Lietuvos kariuomenės tradicijas. Viena iš Kariūnų bataliono kuopų vadinama Salaspilio vardu, o viena iš kapitonų kursų auditorijų pavadinta Jono Karolio Chodkevičiaus vardu.
Spalio 6 dieną konferencijos dalyviai vyko į mūšio vietą ir pakeliui aplankė Biržų ir Bauskės tvirtoves. Biržuose buvo apžiūrėta tvirtovėje esančio krašto muziejaus ekspozicija ir atliekami archeologiniai kasinėjimai. Muziejaus archeologams pavyko rasti 2,5 metro storio sieną, siejamą su Radvilų tvirtove. Šis radinys gali padėti nustatyti pirmosios tvirtovės planą ir statybos technologijas.
Apie Bauskės tvirtovę ir joje vykdytus archeologinius kasinėjimus papasakojo konferencijoje dalyvavęs šios pilies muziejininkas Jānis Grūbė.
Salaspilio mūšio 400 metų jubiliejui paminėti Salaspilio miesto savivaldybė organizavo parodą ir minėjimą, kuriame buvo apibendrinti jubiliejui skirti renginiai, vykę Varšuvoje, Torunėje, Zamostėje ir Vilniuje.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose