Autorius: Voruta Data: 2013-03-19 , 14:01 Spausdinti

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainės naujienos

ĮVYKIŲ KRONIKA

2013-03-18  D. Vaišnienė  pasveikino Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtojus

2013 m. kovo 16 d. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė pasveikino ir  apdovanojo Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados (Lietuvos ir užsienio  lietuviškų mokyklų mokiniams) nugalėtojus. Olimpiadoje, vykusioje Druskininkų  „Ryto“ gimnazijoje, dalyvavo 160 mokinių ir 120 mokytojų iš Lietuvos ir užsienio  lietuviškų mokyklų.

2013-03-18 Pirmą kartą  įteiktos „Balto filologo skrynelės“

Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos apdovanojimo „Balto filologo skrynelė“  įteikimo ceremonijoje 2013 m. kovo 15 d. renginyje Kalbos komisijai atstovavo  pirmininkė D. Vaišnienė. Šiuos apdovanojimus numatyta kasmet teikti asmeniui ir  organizacijai. Pirmosios skrynelės teko Jūratei Patackaitei (Vilniaus kolegijos  Užsienio kalbų katedros vedėjai) ir VDU Užsienio kalbų centrui.

2013-03-15  Pasitarimas dėl  mokinių raštingumo gerinimo priemonių ŠMM

2013 m. kovo 14 d. A. Dvylytė dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijoje  surengtame pasitarime, dar kartą aptarti pasiūlymai dėl mokinių raštingumo  gerinimo priemonių.

2013 m. kovo 5 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Britų  tarybos vykdomo tarptautinio projekto „Europos kalbų lobynas: daugiakalbystės  politikos ir praktikos tendencijos Europoje“ baigiamojoje konferencijoje. Tyrimo  rezultatus lietuvių kalba rasite…

Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė  nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa  arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta  priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros,  siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ –  „apmokẽstinti“; Zigmas Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ –  jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“;  I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять  присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne  „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo  forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia  pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską;  apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos  aktualijos.

2013-03-15 Dėl priesagos  -inti veiksmažodžių, patiriančių kirčio vietos kaitą, kirčiavimo normos ir  realiosios vartosenos

Ar mokate taisyklingai kirčiuoti veiksmažodį „apmokestinti, apmokestina,  apmokestino“? Greičiausiai ne. Atlikto tyrimo duomenimis, taisyklingai –  „apmókestinti“ – kirčiuoja tik 3 proc., 97 proc. – „apmokẽstinti“. Panašiai  paslenkamas kirtis tariant kitus priesagos -inti veiksmažodžius, pvz.: turėtų  būti „nuãsmeninti“, „skaĩtmeninti“, bet dažniau skamba „nuasmẽninti“,  „skaitmẽninti“. (Patvirtinamas teiginys, kad trečiasis nuo galo skiemuo yra  apskritai du kartus dažniau kirčiuojamas nei ketvirtasis nuo galo skiemuo.)  Lietuvos edukologijos universiteto profesorius ir VLKK Tarties ir kirčiavimo  pakomisės narys Vidas Kavaliauskas ragina įteisinti išplitusį kirčiavimą kaip  gretybes. Pakomisė skelbia trijų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimo ir papildymo  projektus.

Plačiau prašome žiūrėti Kalbos konsultacijų banke: http://www.vlkk.lt/lit/102399

Uncategorized Apdovanojimas „Balto filologo skrynelė“, Daiva Vaišnienė, Reindžeriai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Zigmas Zinkevičius