Autorius: Voruta Data: 2020-02-18 , 16:33 Spausdinti

Nuotraukoje – Lietuvių kalbos instituto vadovė dr. Albina Auksoriūtė. LKI nuotr.

www.voruta.lt

Lietuvių kalbos institutas šių metų Vilniaus knygų mugėje pristato penkis ypatingus renginius. Juose skaitytojai ne tik susipažins su naujausiais leidiniais, bet ir bus kviečiami apmąstyti kalbą kaip kultūros vertybę, pasvarstyti, kokių žodynų reikia visuomenei.

Vilniaus knygų mugės metu vyksiantys Lietuvių kalbos instituto renginiai visos mugės kontekste pirmiausia išsiskiria tuo, kad tai yra lietuvių kalbai, naujausiems lietuvių kalbotyros tyrimams ir atradimams skirti susitikimai. Trijuose renginiuose bus pristatomi naujausi publikuoti moksliniai tyrimai, atlikti Lietuvių kalbos institute: XIV–XVI a. baltiškų rašytinių ir spausdintų šaltinių, lietuvių regioninės toponimikos ir šiuolaikinių baltų kalbotyros metodų tyrimai, kuriuos pristatant mugės lankytojai bus supažindinami net su septyniais naujais Lietuvių kalbos instituto leidiniais.

Šių metų Vilniaus knygų mugės lankytojai bus supažindinami ne tik su naujausiais moksliniais tyrimais, bet ir kviečiami pasikalbėti apie tai, kas rūpi tiek akademikams, tiek plačiajai visuomenei. Pokalbyje „Kokių žodynų reikia visuomenei?“ apie žodynų poreikį bus diskutuojama su vertėjais, rašytojais ir redaktoriais, kurie dažnai savo darbe naudoja žodynus. Pokalbyje „Apie kalbos laisvę ir laisvę kalboje“ bus svarstoma, ar kalba yra dabartinės kultūros vertybė, kokia yra laisvo žmogaus kalba, kaip dera žodžio laisvė ir kūryba.

Lietuvių kalbos institutas knygų mugėse dalyvauja daugiau kaip dvidešimt metų – nuo pat jų atsiradimo pradžios. Anot Lietuvių kalbos instituto vadovės Albinos Auksoriūtės, pirmiausia knygų mugė Institutui yra šventė, kurioje galima pristatyti ne tik naujausius savo leidinius, tyrimus akademinei, švietimo bendruomenei, visai visuomenei, bet tai ir proga apsikeisti patirtimi su kitais, pasidžiaugti visų čia dalyvaujančių nuveiktais darbais. „Knygų mugė – tai tarptautinis kultūrinis reiškinys, kuriam praėjus mes įsivertiname visuomenės poreikius, naujus leidybos polinkius, ieškome naujų formų, kaip pristatyti savo atradimus ir tyrimus“, – teigia A. Auksoriūtė.

Šiais metais pristatomi renginiai skirti ypač plačiam žmonių ratui. „Renginiuose laukiame visų, kuriems rūpi lietuvių kalba, jos tarmės, kuriems įdomūs naujausi kalbotyros atradimai, tyrimai ir t. t. Ir tai dar ne viskas. Apsilankę mūsų renginiuose sužinosite ir daugiau įdomių dalykų, kurie prasmingi visiems, kalbantiems lietuvių kalba ar norintiems jos išmokti“, – kalba Lietuvių kalbos instituto direktorė.

Lietuvių kalbos instituto renginiai Vilniaus knygų mugėje:

Vasario 20 d. 11 val. Lietuvių kalbos institutas kviečia į pokalbį „Kokių žodynų reikia visuomenei?“. 

Žodynai – vienas iš laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto leidinių. Nepaisant to, ši leidinių rūšis sulaukia ir nemažai kritikos. Renginio metu apie žodynų poreikį kalbėsime su vertėjais, rašytojais ir redaktoriais, kurie žodynus savo darbe naudoja bemaž kasdien.

Be to, bus pristatomi nauji žodynai ir rengiamų žodynų dalys.

Renginį ves ryšių su visuomene specialistas Balys Narbutas, dalyvaus rašytoja Danutė Kalinauskaitė (Kunickienė), vertėja Irena Aleksaitė, redaktorė Rita Urnėžiūtė, LKI vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė.

Renginys vyks 3.1 konferencijų salėje.

Vasario 21 d. 15 val. Lietuvių kalbos institutas pristatys naujausias popierines ir elektronines knygas:

– „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ (kolektyvinė e. monografija su garsinėmis iliustracijomis). Monografijos autoriai: Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Sudarytojos: Jurgita Jaroslavienė, Jolita Urbanavičienė.

– „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ (kolektyvinė e. monografija su garsinėmis iliustracijomis). Monografijos autoriai: Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Jurgita Jaroslavienė.

– „Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas“ (kolektyvinė studija). Knygos autorės: Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė ir Simona Vyniautaitė. Sudarytojos: Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė.

– „Daukščių apylinkių tekstai“ (serija „Tarmių tekstynas“). Knygos sudarytoja Rima Bakšienė.

– „Molėtų apylinkių tekstai“ (serija „Tarmių tekstynas“). Knygos sudarytoja Regina Rinkauskienė.

– „Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas“ (e. mokslo studija). Studijos autorė Ramunė Vaskelaitė.

Renginį ves LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė ir LKI Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Dalyvaus knygų autoriai: Jolita Urbanavičienė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė, Simona Vyniautaitė, Regina Rinkauskienė ir kt.

Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje.

Vasario 22 d. 10.15 val. kviečiame į Iljos Lemeškino knygos „Lithuanica aliter“ pristatymą. Leidinyje įvairiais aspektais nagrinėjami XIV–XVI a. baltiški rašytiniai ir spausdinti šaltiniai: Elbingo žodynas, vadinamasis S. Grunau žodynėlis, Bazelio kolofonas, Kretos pėdsakas, 1545 ir 1547 m. katekizmai. Į Čekijos karalystės sostinę Prahą, kur 1365–1381 m. buvo įsikūręs Kęstutaičių – Butauto, Survilos ir Vaidučio – dvaras, žvelgiama kaip į vietą, kur XIV a. susidarė ypač palankios sąlygos atsirasti baltiškiems (kalba ir turiniu) tekstams. Seniausieji baltų rašto paminklai interpretuojami kaip reikšminga lituanistinio paveldo dalis.

Renginį ves LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, dalyvaus knygos autorius habil. dr. Ilja Lemeškin, archeologas akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša, literatūros istorikas dr. Sigitas Narbutas, baltistas akad. prof. dr. Pietro Dini, baltistas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Sveikinimo žodį tars Čekijos Respublikos ambasadorius J. E. Vítas Korseltas.

Renginys vyks 5.3 salėje.

Vasario 22 d. 15 val. kviečiame į Lietuvių kalbos instituto organizuojamą pokalbį „Apie kalbos laisvę ir laisvę kalboje“. Jo metu gvildensime klausimus, ar kalba yra dabartinės kultūros vertybė, kokia yra laisvo žmogaus kalba, kokia yra kalbos ir mąstymo dermė (o gal priešybė), kaip dera žodžio laisvė ir kūryba.

Renginį ves viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, dalyvaus dr. Aurelija Tamulionienė, doc. dr. Naglis Kardelis, akademikė prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, mokyklinės lituanistikos tyrėja Nida Poderienė.

Renginys vyks Rašytojų kampe.

Vasario 22 d. 20 val. Lietuvių kalbos institutas pristatys knygą „Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext“ („Lietuvių gyvenamųjų vietų vardai, žemėvardžiai ir vandenvardžiai Europos kontekste“). Renginyje bus pristatomas pirmasis didesnis Lietuvių kalbos institute atliktas lietuvių regioninės toponimikos darbas, parašytas užsienio kalba ir išleistas ne Lietuvoje. Leidinyje skelbiami vakarinių pietų aukštaičių (Užnemunės dzūkų) vietovardžių kilmės ir motyvacijos analizės rezultatai. Tyrimas apima didesnę dalį Lazdijų ir Alytaus rajonų. Knygos pristatymo metu bus apžvelgiama šio ploto vietovardžių surinkimo istorija, aptariami svarbiausi jų kilmės bruožai ir toponimų sklaidos Europos kontekste svarba.

Renginį ves LKI jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Ivoška. Knygos pristatyme dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinis ambasadoriaus pavaduotojas Peter Buschmann, Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, knygos autoriai akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, dr. Laimutis Bilkis, dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė.

Renginys vyks 5.5 salėje.

Renginiai Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus knygų mugė