Lietuvių ir lenkų intelektualai Druskininkuose bandė spręsti abiejų šalių santykių problemas
Autorius: Voruta Data: 2012-10-08 , 11:11 Spausdinti
Sekmadienį, 2012 m. spalio 7-ąją, baigėsi spalio 5-7 d. vykęs lietuvių ir lenkų intelektualų susitikimas Druskininkuose, organizuotas Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo. Susitikime dalyvavo tokie garbūs svečiai kaip buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris yra neoficialus šio forumo globėjas. Į Druskininkus taip pat atvyko daug žinomų kultūros, mokslo, žiniasklaidos ir politikos atstovų iš Lietuvos bei Lenkijos.
Susitikimo dalyviai dvi dienas diskutavo apie lietuvių ir lenkų santykius ir ieškojo išeities iš susiklosčiusios situacijos. „Lietuviai žiūri į Lenkiją kaip į tranzitinę šalį, o lenkai Lietuvoje ieško tik lenkiškumo pėdsakų“, – taikliai apibūdino dabartinę situaciją lenkų-lietuvių santykiuose profesorius Alvydas Jokubaitis.
Europarlamentas, o taip pat artimas aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio bendradarbis Ryszardas Legutko sakė, jog lietuvių-lenkų santykių pagerėjimas priklauso nuo lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje pagerėjimo. „Situacija nepagerės kol nebus išspręstos šios problemos“, – pabrėžė R. Legutko. Europarlamentaras taip pat išreiškė mintį, kad Lietuva turėtų išspręsti šias problemas simetriškai.
Su tokia nuomone nesutiko advokatas bei lenkų radijo „Znad Wilii“ vadovas Česlovas Okinčicas. „Jokia simetrija mums netinka. Mus domina geras santykis su lenkų tautine mažuma (…) Man atrodo keista, kai mokytoja lenkė mokė vaikus visuomeninės istorijos lenkiškai, o kai vaikai yra mokomi Lietuvos istorijos, ta pati mokytoja kalba lietuviškai“, – pasakė Č. Okinčicas. „Lietuvos lenkų švietimo situacija yra viena iš geriausių pasaulyje. Jeigu turime kuo pasigirti, tai turime tą ir daryti, o ne keisti“, – pridūrė jis.
Jaunųjų žurnalistų iš Lenkijos ir Lietuvos grupė, projekto „Susitikimo idėja“ nariai, pristatė susirinkusiems tyrimų rezultatus apie tai, ką Lietuvos žiniasklaida rašo apie Lenkiją ir lenkus, ir Lenkijos žiniasklaida rašo apie Lietuvą ir lietuvius. „Viliamės, kad šis tyrimas bent maža dalimi prisidės prie rašymo apie Lietuvos ir Lenkijos reikalus kokybės“, – sakė vienas iš projekto sumanytojų Jakub Halcewicz-Pleskaczewski.
Projekto metu buvo tiriami du didžiausi dienraščiai kiekvienoje iš šalių, Lenkijoje tai buvo „Gazeta Wyborcza“ ir „Rzeczpospolita“, Lietuvoje – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Apie tyrimo rezultatus, kaip Lenkijos žiniasklaida vaizduoja Lietuvą ir lietuvius DELFI jau rašė
Lietuvos pusėje matyti, kad abu tiriami dienraščiai apie lenkus Lietuvoje rašo labiau politikos kontekste. Dažniausiai Lietuvos lenkai yra minimi, kai kalbama apie dvigubus gatvių pavadinimus, taip pat apie pavardžių rašymą originalo kalba.
S. Daukanto piešinys
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Lenkija
2021-01-19, 14:57
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Sigitas Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
~ Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-04, 09:12
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54