Lietuvių ir lenkų intelektualai Druskininkuose bandė spręsti abiejų šalių santykių problemas

Sekmadienį, 2012 m. spalio 7-ąją, baigėsi spalio 5-7 d. vykęs lietuvių ir lenkų intelektualų susitikimas Druskininkuose, organizuotas Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo. Susitikime dalyvavo tokie garbūs svečiai kaip buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris yra neoficialus šio forumo globėjas. Į Druskininkus taip pat atvyko daug žinomų kultūros, mokslo, žiniasklaidos ir politikos atstovų iš Lietuvos bei Lenkijos.

Susitikimo dalyviai dvi dienas diskutavo apie lietuvių ir lenkų santykius ir ieškojo išeities iš susiklosčiusios situacijos. „Lietuviai žiūri į Lenkiją kaip į tranzitinę šalį, o lenkai Lietuvoje ieško tik lenkiškumo pėdsakų“, – taikliai apibūdino dabartinę situaciją lenkų-lietuvių santykiuose profesorius Alvydas Jokubaitis.

Europarlamentas, o taip pat artimas aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio bendradarbis Ryszardas Legutko sakė, jog lietuvių-lenkų santykių pagerėjimas priklauso nuo lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje pagerėjimo. „Situacija nepagerės kol nebus išspręstos šios problemos“, – pabrėžė R. Legutko. Europarlamentaras taip pat išreiškė mintį, kad Lietuva turėtų išspręsti šias problemas simetriškai.

Su tokia nuomone nesutiko advokatas bei lenkų radijo „Znad Wilii“ vadovas Česlovas Okinčicas. „Jokia simetrija mums netinka. Mus domina geras santykis su lenkų tautine mažuma (…) Man atrodo keista, kai mokytoja lenkė mokė vaikus visuomeninės istorijos lenkiškai, o kai vaikai yra mokomi Lietuvos istorijos, ta pati mokytoja kalba lietuviškai“, – pasakė Č. Okinčicas. „Lietuvos lenkų švietimo situacija yra viena iš geriausių pasaulyje. Jeigu turime kuo pasigirti, tai turime tą ir daryti, o ne keisti“, – pridūrė jis.

Jaunųjų žurnalistų iš Lenkijos ir Lietuvos grupė, projekto „Susitikimo idėja“ nariai, pristatė susirinkusiems tyrimų rezultatus apie tai, ką Lietuvos žiniasklaida rašo apie Lenkiją ir lenkus, ir Lenkijos žiniasklaida rašo apie Lietuvą ir lietuvius. „Viliamės, kad šis tyrimas bent maža dalimi prisidės prie rašymo apie Lietuvos ir Lenkijos reikalus kokybės“, – sakė vienas iš projekto sumanytojų Jakub Halcewicz-Pleskaczewski.

Projekto metu buvo tiriami du didžiausi dienraščiai kiekvienoje iš šalių, Lenkijoje tai buvo „Gazeta Wyborcza“ ir „Rzeczpospolita“, Lietuvoje – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Apie tyrimo rezultatus, kaip Lenkijos žiniasklaida vaizduoja Lietuvą ir lietuvius DELFI jau rašė

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-atrodo-lenkijos-ziniasklaidos-piesiamas-lietuvis-ir-lietuva.d?id=59273005:

Lietuvos pusėje matyti, kad abu tiriami dienraščiai apie lenkus Lietuvoje rašo labiau politikos kontekste. Dažniausiai Lietuvos lenkai yra minimi, kai kalbama apie dvigubus gatvių pavadinimus, taip pat apie pavardžių rašymą originalo kalba.

S. Daukanto piešinys

www.delfi.lt