Lietuvių dienos Fatimoje ir Santjage de Komposteloje
Autorius: Voruta Data: 2017-10-27, 20:05 Spausdinti
Žvakių procesija Fatimoje – EPA
lt.radiovaticana.va
Kun. Algirdas Dauknys iš Fatimos ir Santjago de Kompostelos: 
Spalio 22 d. Fatimos Marijos šventovėje lietuviai piligrimai šventė Lietuvos dieną Fatimos Jubiliejuje. Šv. Mišioms Švč. Trejybės bazilikoje vadovavo ir pamokslą apie Naująją evangelizaciją pasakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Drauge koncelebravo 8 vyskupai ir 50 kunigų. Jose dalyvavo apie 700 lietuvių piligrimų iš Lietuvos ir kitų šalių.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pamoksle pasidžiaugė šia išskirtine jubiliejine proga ir pasveikino lietuvius piligrimus. Jis priminė, kaip Dievas negaili jokių pastangų pasiekti žmogų ten, kur jis yra. „Palyginimas apie pamestą monetą primena, kaip Dievas mus surado. Dievas per Mariją kviečia mus atsiliepti į jo meilės kvietimą ir tapti Dievo bendradarbiais jo kūrybos ir išganymo darbe.
Mes esame Viešpaties išganymo bendradarbiai… per evangelizaciją. Šis sekmadienis yra misijų sekmadienis. Kiek daug žmonių ir ypač kankinių padėjo žmonėms pažinti Dievo meilę. Geroji Naujiena pasiekė visą pasaulį per tuos, kurie vykdė šią misiją.
Marija rodo kitą kelią. Ji kviečia mažus piemenėlius dalintis su kitais ta Naujiena. Fatimos žinia padėjo daugybei žmonių sugrįžti pas Dievą. Skaitinyje kalbama apie mums suteiktą dovaną. Mes atvykome į Fatimą ir todėl, kad Fatimos šimtmetis sutampa su mūsų Nepriklausomybės šimtmečiu. Marija perspėjo piemenėlius: melskitės, kad neištiktų didžiulės nelaimės. Mes labai artimai patyrėme tas nelaimes. Į Fatimą atvažiavome padėkoti už Dievo dovanas. Tas išbandymų laikas davė mums kankinį Teofilių ir daugelį kitų tylių kankinių.
1918 metais mes gavome Nepriklausomybės dovaną. Tas laikotarpis davė mums Jėzaus Gailestingumo vainikėlį. Tas metas davė mūsų tautai gilų pamaldumą Marijai, kuomet mūsų tauta kilo laisvei per sunkią piligrimystę Šiluvoje. Dėkojame už tas malones, ir tokiu būdu atveriam kelią kitoms malonėms.
Tikiu, kad piligrimai čia įvairiais būdais patiria Dievo artumą. Mums skirti ženklai ateina įvairiai. Šiandien yra tas laikas, kuomet turime atpažinti tuos ženklus ir už juos dėkoti. Iš šios piligrimystės mes turime parsivežti jo žinią per ženklus ar išgirstus žodžius. Laikykite ir svarstykite juos savo širdyse, kaip tai darė Marija, -kvietė maldininkus Vilniaus arkivyskupas.“
Penktadienį lietuvių piligrimai meldėsi šv. Mišiose Jėzaus Mirties koplyčioje, kur šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jie susipažino su Fatimos šventovėmis, ėjo Kryžiaus kelią ir aplankė gimtąjį piemenėlių kaimą Alžiustrelį.
Penktadienio ir šeštadienio vakarą piligrimai iš Lietuvos kartu su kitais Apsireiškimo koplyčioje meldėsi rožinį ir lietuvių kalba. Dalyvavo šviesos procesijoje su žvakėmis šventovės aikštėje. Procesijos priekyje buvo nešama švč. M. Marijos statula, kurios karūnoje yra popiežiaus Jono Pauliaus II padovanota pasikėsinimo kulka. Šalia buvo nešama Lietuvos vėliava.
Šeštadienį piligrimai aplankė Bataljos Dominikonų vienuolyną, gotikos šedevrą – Portugalijos karalių kapus ir Nazarė miestelį. Vakaro šv. Mišioms Jėzaus mirties koplyčioje vadovavo ir pamokslą apie Marijos žinią ir mūsų pasiuntinybę pasakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Pamoksle jis kalbėjo:
“Visi pajutome, kokia ypatinga ši vieta. Pop. Benediktas XVI gražiai apibrėžė Fatimą: “Tai palaiminta vieta, kurią Dievas pasirinko, norėdamas per Mariją priminti žmonijai savo gailestingos meilės užmojį.” Ši Marijos šimtametė žinia nepaseno. Mes atvykome čia patys klausytis, kaip Viešpats prabyla mums.” Ganytojas priminė, kad pranašystės visada turi daugiau prasmių. Jis pastebėjo, kad krikščionys buvo persekiojami ir yra persekiojami. “Atvirai ir brutualiai jie yra persekiojami Artimuosiuose Rytuose; pašaipiai ir gundančiai-ją persekioja Vakarų pasaulio ideologija, kuri subtiliai verčia atmesti moralinius pagrindus. Pop. Benediktas perspėjo, kad didžiausias Bažnyčios persekiojimas kyla ne iš išorės, bet iš nuodėmės Bažnyčioje. Todėl Bažnyčioje kiekvienam jos nariui reikia iš naujo išmokti atgailos, atleidimo, teisingumo… Bažnyčia šiandien ragina mus išgirsti šią žinią, t.y. priimti atgailą, melstis už Bažnyčią, už kunigų šventumą, už nuodėmėje gyvenančių žmonių atsivertimą, ir ypatingai už pasaulio taiką. Užduotis, kurią gauname, atvykę į Fatimą-tai šviesti Dievo šviesa. Ir keisti šią aplinką savo gyvenimu ir pavyzdžiu,-kvietė lietuvių maldininkus Kauno arkivyskupas.
Pirmadienį vidudienį lietuvių maldininkai meldėsi šv. Mišiose prie šv. Jokūbo kapo Santjage de Komposteloje. Gausiai iš viso pasaulio susirinkusiems maldininkams vadovavo Vilniaus arkiv. Gintaras Grušas. Drauge meldėsi dar trys vyskupai 17 kunigų iš Lietuvos.
Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Fatimos ir Santjago de Kompostelos
Susiję straipsniai
-
Popiežiaus sveikinimas Baltijos šalims
~ Katalikų kardinolai
2018-09-21, 15:12
-
Popiežiaus vizitą pasitinkant
~ Katalikų Bažnyčia
2018-09-21, 12:12
-
Merkelis Giedraitis patiktų popiežiui Pranciškui
~ Vatikanas
2018-09-20, 12:05
-
Prie Trakų Dievo Motinos paveikslo melsis Popiežius ir visa Lietuva
~ Katalikų Bažnyčia, Katalikų parapijos
2018-09-20, 09:27
-
Kariuomenės dienos dvasiniai blyksniai Šiluvoje
~ Kauno arkivyskupija
2018-09-18, 10:27
