Lietuviškos raštijos pradininkams – paminklas Reformatų skvere. Viešas kreipimasis
Autorius: Voruta Data: 2019-07-02 , 15:31 Spausdinti

www.voruta.lt
Gerbiami atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovai, kultūros, švietimo organizacijų vadovai, Lietuvos įmonių vadovai, mieli Lietuvos piliečiai,
Lietuvos sostinė Vilnius, skirtingai nei kitų senųjų valstybių sostinės, vis dar neturi reprezentacinio paminklo, įprasminančio lietuvių raštijos pradininkų, Renesanso ir Reformacijos asmenybių atmintį bei pagerbimą.
2017 m. Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje buvo minimas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Reformacija – ne tik religinis, bet ir kultūrinis, socialinis, politinis sąjūdis, paskatinęs gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalba kūrimą, švietimo sistemos plėtojimą ir jos atitikimą ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės poreikiams, tautos savimonės formavimąsi. Reformatorių darbai intensyvino kūrybingą kultūrų sąveiką, stiprino Lietuvos valstybingumą, paskatino spaustuvių kūrimąsi ir spausdinto žodžio poveikį, lietuviškų raštų leidybą Lietuvoje ir užsienyje, sukūrė pirmuosius nescholastinės filosofijos ir visuomenės filosofijos tekstus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, formavo visuomenės nuostatas, brandinančias toleranciją, demokratiją, švietimą.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kaip vieną iš svarbiųjų darbų, skirtų šiai datai, pasiūlė Vilniaus Pylimo gatvės Reformatų skvere pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Vilniaus Reformatų skveras – istorinė sostinės vieta, kurioje iki šių dienų išliko Lietuvos Reformacijos ir protestantizmo istorijos ženklai. Čia nuo XVII a. stovėjo pagrindiniai reformatų sakraliniai statiniai, buvo įkurtos kapinės. Rekonstravus Reformatų skverą, kuriame teisėtai būtų pagerbti Lietuvos protestantiškojo palikimo ir pirmųjų lietuvos raštijos kūrėjų nuopelnai, Lietuvos piliečiai pagerbtų iškilų Lietuvos kultūros reiškinį, o miestiečiai ir svečiai turėtų dar vieną jaukią ir prasmingą gamtinę, socialinę, kultūros erdvę sostinės Naujamiestyje.
Draugija parengė skvero su paminklu viziją, lietuviškos raštijos pradininkų ir veikėjų vardų sąrašą, pradėjo kaupti lėšas – pirmąjį įnašą paaukojo lietuvių išeivijos leidėjas, knygius, kultūros rėmėjas Petras Januševičius-Jaunius (1913–2010), taip pat atidarė specialią sąskaitą paminklo statybos lėšoms ir įkūrė paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams komitetą-fondą, globojantį tolimesnę veiklą.
Šią iniciatyvą palaikė Lietuvos dailininkų sąjungą, kuri bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių-architektūrinių idėjų Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų skvere, konkursą. Numatomas statyti paminklas – ne tik pagarba praeičiai ar paskatinimas imtis išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Jis atspindi reformatorių akcentuotas vertybes – pagarbą pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimui. Tuo pačiu tai šiuolaikiškos demokratinės valstybės, jos atminties kultūros tolimesnio puoselėjimo akivaizdus patvirtinimas.
2018 metais pagerbėme XX a. Lietuvos nepriklausomybės signatarus – nuskambėjo vardai, naujai iškilo jų gyvenimo, darbų reikšmė. Lietuvos valstybingumo ir istorijos, kultūros ir švietimo, tikėjimo ir vilčių proveržiai turi ilgaamžę patirtį bei veikėjus. Atminti ir gerbti, tęsti ir plėtoti pirmeivių žygius – dabarties reikalas. Šiuo keliu reikia žengti tolimesnius žingsnius. Valstybės ir kiekvieno piliečio šventa pareiga pagerbti ir lietuviškos raštijos pradininkus, kurie ne tik dirbo Lietuvos labui, bet buvo ir Europos garso humanistai. Kviečiame visus, neabejingus Lietuvos istorijai ir susirūpinusius jos ateitimi, paremti paminklo statymo iniciatyvą.
Pagarbiai,
Paminklo komiteto-fondo nariai:
Dainora Pociūtė-Abukevičienė, prof. habil. dr.
Donatas Balčiauskas
Tomas K. Dičius
LIETUVIŠKOS RAŠTIJOS PRADININKAMS – PAMINKLAS REFORMATŲ SKVERE. VIEŠAS KREIPIMASIS. VILNIUS, 2019 M.
Paminklo komiteto fondo narai (parašų tęsinys):
Vytautas A. Gocentas
Jonas Jakaitis, prof. dr.
Giedrius A. Kuprevičius, akademikas
Algis Kregždė
Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.
Ina Dagytė-Mituzienė, doc. dr.
Sigitas Narbutas, doc. dr.
Kęstutis Pulokas
Mindaugas Sabutis, Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčios vyskupas, dr. (hc)
Julius Laiconas
Almantas L. Samalavičius, prof. dr.
Gintaras Stauskis, prof. dr.
Tomas Šernas, Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios gen. superintendentas
Leonardas R. Vaitys
Arvydas Valionis
Juozas Vercinkevičius
Rimas P. Žaromskis, prof. habil. dr.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-22, 13:26
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
~ Kultūra, Parodos
2021-01-21, 15:11
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-21, 12:27