Lietuviško darželio reorganizacija: pliusai ir minusai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

„Apie 300 m nuo Gaujos upės buvo aptiktas didžiulis 25 pilkapių kapinynas, kuriame rasta V-VII a. radinių.. Lenkų laikais Poškų kaime veikė lietuvių mokykla (buvo 45 mokiniai). Mokyklą lenkų valdžia 1927 m. uždarė“. („Mūsų Lietuva“)
 
Du minus vienas, lygu …
Lietuva dar tebegyveno šventinėmis nuotaikomis: tik ką buvo paminėtas tūkstantmetis, kai Lietuvos vardas minimas rašytiniuose šaltiniuose; joje lankėsi kaip niekada daug svečių, tarp kurių ir kaimyninės Lenkijos Prezidentas.
Tuo tarpu Šalčininkų rajone, kurio daugumą gyventojų sudaro lenkų tautybę deklaruojantys Lietuvos piliečiai, prie savivaldybės jau vyko piketas.
Formaliai viskas gerai: nei į tūkstantmetį, nei į Lietuvos vardą niekas kaip ir nesikėsino.
Su plakatais susirinkusius Paškonių gyventojus jaudino proziškas, tačiau kartu ir likiminis klausimas, ar jie turės galimybę ugdyti savo vaikus valstybine kalba. Ir nemanyčiau, kad tas jaunas mamas, kurios tarsi kokius gelbėjimosi ratus laikė savo darbo plakatus, būtų skatinęs koks nedoras jausmas: Božena, Ona, Česlava, Marytė – visos, nesvarbu, kokios tautybės, sakė: norime, kad mūsų vaikai lankytų lietuvišką darželį, nes esame Lietuvos pilietės. Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Markevič pasiteiravus, kodėl Poškonių gyventojai rodo nepasitenkinimą, ji nuoširdžiai paaiškino situaciją: Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos liepos 9 d. posėdžio darbotvarkėje – klausimai dėl Šalčininkų rajono Tabariškių ir Poškonių lopšelių darželių bei pagrindinių mokyklų reorganizavimo.
Taigi, jokios tautinės diskriminacijos nesą ir negalį būti.
O reorganizacija vykdoma tik todėl, kad dabar sunkmetis ir reikią taupyti lėšas.
Taigi, iš pirmo žvilgsnio tikrai niekam jokių grėsmių tarsi nekyla: steigėjas – savivaldybė – sprendžia vieno lietuviško (jį lanko aštuoniolika vaikų) ir vieno lenkiško (dešimt vaikų) lopšelio darželio prijungimo prie mokyklų klausimą. Lygybės ženklas akivaizdus.
 
Jeigu ne viena nelygybė
Šalčininkų rajone šiuo metu yra (geriau tiktų sakyti „buvo“) trylika darželių, iš kurių tik du „Vyturėlis“ Šalčininkuose ir Poškonių pritaikyti ugdymui lietuvių kalba. Kituose ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, o tai, žinant mūsų kalbos ypatumus, reiškia, jog vaikas neįgyja nei taisyklingo kirčiavimo, nei sakinio formavimo, nei kitų įgūdžių. Bet grįžkime prie statistikos: iš dviejų atėmus vieną – liks vienas. Tai tiek darželių rajone rengs vaikus lietuviškoms mokykloms.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos R. Markevič intencijos išties nėra blogos: pasak jos, perkėlus lopšelio-darželio vaikus į mokyklos patalpas, jie vėliau geriau prisitaikytų prie mokyklos režimo, o pedagogai, būdami tarp mokytojų, taip pat norom nenorom privalėtų lavintis, pasitempti. „Mes buvome Ukmergės rajone, kur jau keletą metų taip tvarkomasi ir įsitikinome, kad tokia praktika pasitvirtina. Turime ir savame rajone tokios patirties“, – sako ji.
Tad kodėl Tabariškių gyventojai į savivaldybės ketinimus reagavo taikiai, o Poškonių – itin skausmingai. Su prašymu nejungti lopšelio darželio su mokykla jie jau kreipėsi į Seimą, į Vyriausybę, į Švietimo ministeriją.
Pirmiausiai, be abejo, į Šalčininkų merą Leonard Talmont, kuris pasakęs, jog „lietuviai čia – mažuma“, tad ir būsią, kaip nuspręsianti dauguma…
 
Didelė mažų vaikų pastato kaina
Poškonys – vienas iš nedaugelio gatvinių kaimų, kuriame nuo seno, net ir lenkų okupacijos laikais, daugumą gyventojų sudarė lietuvių tautybės žmonės. Jų garsių audėjų staklės ir šiandieną pagarbiai įkurdintos regioninio parko muziejaus patalpose nestovi tuščios: moksleiviai noriai ateina pasimokyti močiučių amato. Tautosakos rinkėjai yra pramynė ne vieno sodiečio kiemo takelius užrašinėdami padavimus ir sakmes, dainas ir smulkiąją tautosaką. Čia surasti pilkapynai ir V-VII a. radiniai…
„Mes norime išsaugoti tą senąją kaimo dvasią, jos tautinę savastį, – sako lopšelio-darželio direktorė Violeta Michalkevičienė. – Rašome projektus Tautinių mažumų departamentui, o kai pasiseka ir gauname lėšų, vykstame į pažintines keliones. Šiemet buvome Rumšiškėse, nes mums svarbu, kad nors ir pasienyje gyvendami, vaikai pažintų Lietuvą plačiau, kad ji jiems nebūtų vien gimtasis pasienio kaimas, bet graži šalis, kurios tradicijomis ir dabartimi gali didžiuotis. Netekę savarankiškumo, mes turėtume riboti ir savo veiksmus“.
Dviejų vaikučių mama Božena Vasilievskienė nuogąstavo, kad tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas reorganizuoti darželį-lopšelį prijungiant jį prie greta veikiančios lietuviškos mokyklos, netrukus jis gali būti visai uždarytas, nes tokių ketinimų jau esą buvę. „Jie (savivaldybės valdininkai) norėjo mūsų lopšelį darželį uždaryti, atkovojom, tai dabar ėmėsi reorganizavimo. Jie siekia išmesti direktorę, pastatyti savo ir pasakys, kad blogos sąlygos. Darželis prie namų, sąlygos labai geros, tad kam jį reikia naikinti? Jeigu mums jo nereikėtų, mes čia nevažiuotume ir nieko nesakytume“.
Po ilgesnio pabendravimo mamos prabilo ir apie jaukią namų aplinką, kuri sukuriama mažame, greta namų esančiame darželyje: jų čia dar nepasiekė mokykliniai termosai su maistu, mažyliai gauna sveikesnį, darželio virtuvėje iš tame pačiame kaime užaugintų produktų pagamintą maistą.
Tiesa, lopšeliui darželiui reikia remonto: merkiant lietui, apie save primena stogas, ne pro šalį pakeisti grindų dangą, kai ką perdažyti. Savivaldybė ir tai tarsi supranta: pernai einamajam remontui skyrė 1 000 Lt, yra sudaryta sąmata kapitaliniam remontui, siekianti milijoną… Tiesa, buvo parengti ir alternatyvūs skaičiavimai, pasak jų, remontui pakaktų 400 Lt. Bet gal, perfrazuojant vieną žinomą sovietų lyderį „nėra darželio, nėra ir problemos“.
Poškonių gyventojų garbei reikia pastebėti, kad jie pasiekė, jog kol kas savivaldybė paliko lopšeliui darželiui jų pastatą. Sakome – kol kas. Nes nemanome, jog mamų nerimas būtų be pagrindo.
Tuo labiau, kad ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Markevič išsitarė, jog pagal rajono strateginio vystymo planą šiame pastate numatoma įrengti bendruomenės centrą. Štai tada ir prisimeni mamų neva nepagrįstus nuogąstavimus, esą, norima jų lopšelį darželį visai uždaryti.
Tuo labiau, kad bebendraujant su žmonėmis jie prasitarė ir apie neva didelius kai kurių valdininkų apetitus: esą, norima į darželio pastatą perkelti seniūniją, o tą, kuriame ji dabar yra, kažkas jau esąs nusižiūrėjęs kaip privatizuotiną… O kiek anksčiau šiame pastate (greta mokyklos) norėta įrengti naktinį klubą…
Ir ko tik tuo mūsų sunkmečiu nebūna…
Turės ką dabartiniai vaikai saviems vaikaičiams porinti. Aišku, jeigu Poškonys išliks…
 
Nuosprendis vaikystei. O tęsinys?
Kol mes važinėjome į Poškonis ir atgal, piketuojančios mamos užėmė pilietines savo pozicijas… prie salės, kurioje vyko Tarybos posėdis.
Galbūt, nežinojo, kad Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti rajono gyventojai ir stebėti, kaip jų išrinktieji sprendžia jų pačių klausimus, o galbūt…
Kaip ten bebūtų, meras didžiadvasiškai leido piketuojantiems užeiti į posėdžių salę, kad šie galėtų savo akimis pamatyti, jog į jų lūkesčius teatsižvelgė ir prieš sprendimą sujungti lopšelį-darželį su mokykla balsavo viso labo keturi Tarybos nariai. Likusieji – dauguma – merui paraginus tvarkingai pakėlė rankas ir pasirašė nuosprendį Poškonių vaikystei.
Ar nuosprendis galutinis?
Kaip mums paaiškino Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius sprendžiant šį klausimą, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. LR Švietimo įstatymo 44 str. sakoma: „1. Valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba ikimokyklinio, neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus“. Kitas reglamentas teigia, jog dėl švietimo įstaigos reorganizavimo visi mokiniai turi būti apie tai informuoti raštu trys mėnesiai prieš pradedant pertvarkymą.
Taigi, beužsiveriančiose vartuose dar žioji plyšelis, pro kurį galima įžvelgti boluojant Poškonių mamų ir tėčių viltį.
Ar tie vartai atsivers, priklausys nuo suaugusių tėčių ir dėdžių. Galgi jie supras, kad juos pakeisti turės ir jaunesni, ir išmintingesni?

 

Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:

1. Poškonių mamos buvo nusiteikusios ryžtingai
2. Mokyklos direktorė mintimis apie galimybę išlikti lopšeliui darželiui tuo pačiu statusu dalijasi su Seimo nario G. Songailos patarėju Algimantu Birbilu
3. Tokios žaidimų aikštelės gamtos prieglobstyje galėtų pavydėti kiekviena miestietė mama
4. Kas gali paneigti, jog šio mokyklos pastato „siūlėms“ netrukus neprireiks remonto?
 
Voruta. –  2009, liep. 18, nr. 14 (680), p. 9.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra