Lietuviška giesmė virpino širdis

Autorius: Data: 2015-06-03, 17:06 Spausdinti

Bronislava TAMULYNIENĖ

Paskutinį gegužės šeštadienį (2015 05 30) Lenkijoje Seinų parapijos, miškų apsupty šviečiančioje, Žagarių kaimo bažnyčioje vyko antroji lietuviškų bažnytinių chorų šventė. Įtaigi, sklidina gilaus lyrizmo, jausmų šventumo, nuoširdumo.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo malonios išvaizdos Seinų parapijos vikaras Petras Gucevičius. Šildė jo žvilgsnis, balso tembras, nuoširdi malda už gausiai susirinkusius choristus, jų vadovus, už Lietuvą, taiką bei ramybę. Už gyvus ir išėjusiuosius.

Renginį vedė jauni, žavūs renginio vedėjai Violeta Andziulytė ir Žilvinas Maciukonis. Jie priminė, kad Suvalkuose lietuviškas bažnytinis giedojimas jau turi šimtametę tradiciją. Jis vėl buvo atgaivintas 1992 metais, kai šiame mieste pradėta atnašauti šv. Mišias lietuvių kalba.

Tad šventę ir pradėjo suvalkiečiai, vadovaujami muzikos mėgėjo Gedimino Kraužlio. Visos chorų giesmės buvo skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Įdomu tai, kad dr. kunigo Sauliaus Stumbros (Klaipėda) liaudiško pamaldumo tyrinėtojo duomenimis, gegužinės pamaldos Seinų katedroje prasidėjo 1853 metais, vėliau ir visoje Lietuvoje.

Puikiai suskamba ir kito G. Kraužlio vadovaujamo Punsko senjorų klubo choro „Tėviškės aidai“ giesmės.

Dievo Motiną giesmėmis šlovino pats gausiausias (apie 30 narių) žagariečių kolektyvas, vadovaujamas WojciechSzreder.

Širdis suvirpino ilgiausias bažnytinio giedojimo tradicijas turintis gausus Punsko lietuvių choras (vadovas vargoninkas Eugenijus Parakevičius).

Šventę baigia svečiai iš Marijampolės – šv. Vincento Pauliečio bažnyčios choristai, vadovaujami vargoninkės Birutės Pavalkienės. Tai jau 25-erius metus gyvuojantis choras, dalyvavęs įvairiuose festivaliuose, žavintis muzikalumu, balsų darna.

Susirinkusius sveikino Alytaus regiono literatųklubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Krušinienė. Viešnia pasidžiaugė įspūdinga švente, kuri „širdį pakelia iki dangaus“ ir priminė, kad gegužinės pamaldos Lietuvoje vyko ir okupacijos metais, buvo melstasi ir skausme, ir džiaugsme. Ponia Emilija savo eilėraščiu tarsi maldavo Švč. M.  Mariją: „Laimink žemę, / tegul džiaugsmu ir meile lyja / ant mūs Tėvynės laukų.“

Šventės siela Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius padėkojo choristams, jų vadovams už neįkainojamą triūsą, rėmėjams už pagalbą ir pakvietė kartu sugiedoti Tautišką giesmę. Įspūdis žodžiais nenusakomas. Tai gali pajusti tik širdimi, matydamas susikaupusius, pasitempusius vyrus ir moteris, žvelgdamas į kažkieno skruostu riedančią ašarą, džiaugsmo ar skausmo, brolybės ar atskirties. Iš šimtų širdžių balsu trykštanti nemeluota meilė bei pagarba Lietuvai, rodės, ims ir atvers bažnyčios skliautus… o pavirtusi taikos ir laisvės balandėliu, paklebens vartelius į mūsų po pasaulį išsibarsčiusių vaikų širdis.

Puošnios gėlių puokštės chorų vadovų, ponų Emilijos ir Algirdo rankose – tai padėka už nepakartojamą renginį.

Šventės finalas – miškų apsuptame šventoriuje prie puošnių turtingų vaišių stalų, galingai skambant lietuvių liaudies dainai iki saulėlydžio. Dainai, nepripažįstančiai sienų…

Bendraudama su broliais lietuviais, suvokiau, kad jie, gerbdami valstybę, kurioje gyvena, nekabinėja ant namų sienų lentelių su lietuviškais užrašais, nereikalauja savo vaikams palengvinto lenkų kalbos egzamino… Tai, anot jų, būtų negarbinga ir… nenaudinga. O poną Algirdą vadina ryškiu krašto švyturiu, plačiai skleidžiančiu lietuvybės spindulius.

Seinų - Punsko kraštas , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra