Lietuvininkų dainavimo tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Autorius: Data: 2021-07-08 , 08:42 Spausdinti

Lietuvininkų dainavimo tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Vilniaus rotušėje. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro nuotr.

www.voruta.lt

Klaipėdos etnokultūros centrui Vilniaus Rotušėje antrą kartą įteiktas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sertifikatas

Liepos 7 d. Vilniaus Rotušėje įvyko Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą sertifikatų teikimo ceremonija. Iškilmėse dalyvavo ir naujai į savadą įtrauktą Mažosios Lietuvos vertybę, lietuvininkų dainavimo tradiciją, pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro delegacija.

Ceremonijoje lietuvininkų dainas atliko folkloro ansamblių „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“ ir „Jorė“ atstovai, lietuvininkų dainuojamąją tradiciją pristatė paraiškos rengėja Klaipėdos universiteto prof. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Lietuvininkų dainavimo tradicija yra ryškus Mažosios Lietuvos tapatybę reprezentuojantis kultūros dėmuo, kurio savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka ir papročiai. Lietuvininkai savo dainas išdainuodavo vienbalsėmis plačios apimties, spalvingų dermių melodijomis, lyrine gamtos ir žmogaus gyvenimą vaizduojančia poezija. Regiono dainavimo tradicijai išskirtinumą suteikia Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos pakrančių žvejų gyvensena.

XX a. istoriniai įvykiai dramatiškai pakeitė Mažosios Lietuvos gyventojų demografinę sudėtį. Nuolat mažėjo vietinių žmonių, geso ir natūralioji dainavimo tradicija. Ją perėmė ir sąmoningai palaiko Klaipėdos krašto folkloro kolektyvai ir čia gyvenantys lietuvininkų kultūrai pasišventę žmonės, siekiantys įamžinti krašto istoriją, atkurti ir kūrybiškai vystyti lietuviškąją regiono tapatybę.

Greta lietuvininkų dainavimo tradicijos, sąvadą papildė dar šešios vertybės – tai šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Sąvado duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Prie procesų prisideda savivaldybės, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, savivaldybių paskirti už Sąvado sudarymą atsakingi specialistai ir pavieniai asmenys. Šiuo metu sąvade yra 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – dvi Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro Sąvado komisijai pateiktos ir sėkmingai į jį įtrauktos Mažosios Lietuvos vertybės – lietuvininkų dainavimo tradicija ir delmonas.

Iškilmių dalyvius sveikino ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teikė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Sąvado komisijos pirmininkė prof. Daiva Vyčinienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Iškilmes vedė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė, koncertavo Girmantė Vaitkutė ir Andriaus Polevikovo grupė.

 

Kultūra Mažoji Lietuva , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra