Lietuviai vertina Europos Parlamentą, bet mano, kad politikai į juos neatsižvelgia

Autorius: Data: 2012-09-06, 11:55 Spausdinti

2012 m. vasarą atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad dauguma lietuvių Europos Sąjungą vertina palankiai arba neutraliai, nors jaučiasi labiau lietuviais negu europiečiais. Lietuviai gerai žino Europos Parlamentą ir pripažįsta jo svarbą. Kita vertus, tik mažuma lietuvių mano, kad politikoje atsižvelgiama į jų nuomonę.

Ir Lietuvoje, ir vidutiniškai visoje ES 40 proc. gyventojų teigiamai vertina Europos Sąjungą – tai 9 proc. punktais daugiau negu prieš pusmetį. Pusė Lietuvos ir ES gyventojų mano, kad jų šalies narystė ES yra geras dalykas. Lietuvių, nusiteikusių prieš ES ir savo šalies narystę joje yra 11-14 proc. – tai mažiau negu ES vidurkis (16-23 proc.). Neutralūs ES bei narystės joje atžvilgiu yra 31-35 proc. europiečių ir 37-45 proc. lietuvių.

Paprašyti išvardinti tris ES institucijas, 53 proc. europiečių ir net 59 proc. lietuvių paminėjo Europos Parlamentą (EP), tuo tarpu Europos Komisiją paminėjo tik 25 proc. europiečių ir 27 proc. lietuvių. Net 68 proc. lietuvių mano, kad EP geriausiai atstovauja ES interesams, o 71 proc. teigia, kad jo vaidmuo ES valdyme yra svarbus.

Lietuviai ar europiečiai?

Europoje daugėja žmonių, laikančių save tik savo šalies tautiečiais, o ne europiečiais. Lietuvoje 59 proc. gyventojų laiko save vien lietuviais – tai 5 proc. punktais daugiau negu prieš pusmetį ir 15 proc. punktais daugiau negu ES vidurkis. Šiuo atžvilgiu didesni nacionalistai yra tik čekai, airiai ir britai. Tik 36 proc. Lietuvos gyventojų save laiko lietuviais ir europiečiais (ES vidurkis – 49 proc.). Per pusmetį taip manančių Lietuvoje sumažėjo 7 proc. punktais (Europoje – 5). Vos 2 proc. lietuvių laiko save tik europiečiais (ES vidurkis – 4 proc.). Tyrimas atskleidė nacionalizmo sustiprėjimą beveik visoje ES, išskyrus Kiprą, Liuksemburgą, Švediją, Daniją, Austriją, Rumuniją ir Graikiją (laikančių save vien graikais per pusmetį sumažėjo net 15 proc. punktų!).

42 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad svarbiausia europinės tapatybės dalis yra laisvės ir demokratijos vertybės. Mažiausi rodikliai šiuo atžvilgiu – Ispanijoje (26 proc.) ir Latvijoje (28 proc.). 30 proc. lietuvių mano, kad ES sieja bendra kultūra, 22 proc. – bendra istorija, o 23 proc. – ekonomikos sėkmė. Visi minėti Lietuvos rodikliai artimi ES vidurkiui. Tuo tarpu bendra valiuta – euras kaip tapatybės elementas daug svarbesnis euro zonoje negu jai nepriklausančiose šalyse.

72 proc. europiečių ir net 78 proc. lietuvių mano, kad svarbiausia ES politikos kryptis krizės laikotarpiu turėtų būti kova su nedarbu ir darbo vietų kūrimo skatinimas.

Žinios apie ES – vis dar prastos

40 proc. lietuvių ir apskritai europiečių jaučiasi gerai informuoti apie EP veiklą (per pusmetį šis skaičius išaugo). Kita vertus, Lietuvoje padaugėjo ir tų, kurie jaučiasi prastai informuoti apie EP. Tokių yra 14 proc. – tai 9 proc. punktais mažiau negu ES vidurkis, bet 5 proc. punktais daugiau negu prieš pusmetį.

Apie 70 proc. lietuvių ir europiečių teigė mažai žinantys apie ES institucijas, jų vaidmenį bei vadovus. Į esminius faktinius klausimus apie ES institucijas teisingai atsakė 30 proc. lietuvių (ES vidurkis – 35 proc.). Blogiau už lietuvius ES reikalus išmano airiai, ispanai, portugalai, italai ir britai, o geriausi ES institucijų žinovai yra danai, švedai, olandai ir suomiai. 27 proc. lietuvių teisingai pasakė kitų EP rinkimų datą – 2014 m. (ES vidurkis – 25 proc.).

Lietuviai nemano, kad jų nuomonė svarbi

Tik mažuma lietuvių mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama politikoje. 42 proc. europiečių ir tik 30 proc. lietuvių mano, kad jų nuomonė yra svarbi ES (tiesa, taip manančiųjų padaugėjo visose ES šalyse). Dar mažiau lietuvių – vos 20 proc. – mano, kad jų nuomonė svarbi jų pačių šalyje. Nors per pusmetį teigiamai šiuo atžvilgiu nusiteikusių žmonių Lietuvoje padaugėjo, tai prasčiausias rodiklis visoje Sąjungoje (palyginti ES vidurkis – 58 proc.).

Sustiprėjo nuomonių išsiskyrimas klausimu, kiek respondento šalies balsas svarbus ES. Tik 47 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos balsas ES svarbus (tai 5 proc. punktais daugiau negu prieš pusmetį), o 48 proc. – kad nesvarbus (tai 6 proc. punktais daugiau negu prieš pusmetį). ES vidurkis – atitinkamai 65 ir 31 proc.

Balsavimą EP rinkimuose kaip geriausią būdą užtikrinti savo įtaką ES sprendimams paminėjo 34 proc. lietuvių – kartu su čekais tai prasčiausias rodiklis visoje ES (vidurkis – 57 proc.). 54 proc. europiečių ir 45 proc. lietuvių teigė, jog būtų labiau paskatinti balsuoti, jei rinkimų kampanijos metu Europos politiniai aljansai įvardintų savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą.

Robertas Pogorelis, EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai, Naugarduko 10, LT-01309 Vilnius, tel. +370 5 2121530, mob. tel. +370 689 53306

Europos Parlamentas (EP) , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra