Lietuviai Latvijoje. Ryga

Autorius: Data: 2012-06-25, 11:20 Spausdinti

Gintautas EREMINAS, Vilnius

XIII a. pab.–XIV a. prad. Rygoje buvo lietuvių karių įgula. Nuo XIII a. lankėsi lietuvių pirklių, Ryga buvo svarbi LDK prekybos partnerė, per ją vyko didelė dalis užsienio prekybos. Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytenis, Gediminas, vėliau Vytautas ir kiti, siekdami susilpninti Livonijos konfederaciją, rėmė Rygos arkivyskupo kovą su Livonijos ordinu dėl teisės valdyti miestą ir miestiečių kovą dėl pažeidžiamų jų savivaldos teisių. 1582–1621 m. čia veikė LDK jėzuitai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro iniciatyva pagal popiežiaus Grigaliaus XIII bulę Immensa Dei providentia 1583 m. įkurta Rygos Švč. Trejybės jėzuitų kolegija – siekta plėsti Katalikų bažnyčios įtaką po Livonijos karo Abiejų Tautų Respublikai atitekusiose žemėse (šiuo tikslu jėzuitai Vilniuje 1585 m. išspausdino pirmąją latvišką knygą – P. Canisijaus katekizmą). Vienas Rygos Švč. Trejybės jėzuitų kolegijos organizatorių buvo P. Skarga. Jėzuitams 1587 m. balandį perduota Šv. Jokūbo bažnyčia, Marijos Magdalietės vienuolynas ir kita Katalikų bažnyčios nuosavybė Rygoje. Per vadinamąsias Kalendoriaus riaušes (vyko 1584–1589 m.) Rygos miesto tarybai uždraudus katalikų kultą jėzuitai 1587 m. rugpjūtį buvo išvyti, Šv. Jokūbo bažnyčia ir kita nuosavybė atimta, kolegija panaikinta. Lietuvos didžiojo kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Zigmantui Vazai Rygos komisaru paskyrus LDK kanclerį L. Sapiegą 1589 m. liepą riaušės buvo nuslopintos, 1591 m. jėzuitai grįžo į Rygą, Rygos Švč. Trejybės jėzuitų kolegija veikė toliau. Ji tapo pavaldi 1604 m. įkurtai jėzuitų ordino Lietuvos provincijai. Rygos jėzuitai organizavo misijų Lietuvos šiaurinėje dalyje. Švedijos kariuomenei 1621 m. rugsėjį užėmus Rygą kolegija nutraukė veiklą. Kolegijoje mokėsi K. Sirvydas (1598–1600), J. Jamelkovskis ir kiti lietuviai.

Rygoje šiek tiek lietuvių apsigyveno XVIII a. 8 dešimtmetyje ir po 1831 metų sukilimo. Daugiau jų kurtis pradėjo po 1861 m. valstiečių reformos ir 1863 m. sukilimo. XIX a. pab.–20 a. prad. plėtojantis pramonei daug lietuvių į Rygą vyko mokytis ar ieškoti darbo. Nemažai lietuvių dirbo Rygos geležinkelio vagonų gamykloje Phoenix, gumos fabrike Provodnik, lentpjūvėse, linų verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depe, prie geležinkelių, uostuose ir kitur, mokėsi Rygos gimnazijoje. Iki I pasaulinio karo Rygoje lietuvių kolonija buvo didžiausia Rusijos imperijoje. Per I pasaulinį karą ~20 000 lietuvių iš Rygos evakavosi į Rusiją, dalis grįžo į Lietuvą. Organizuotesnė kultūrinė veikla prasidėjo 1881 m. įsteigus Rygos lietuviškai dainai puoselėti draugiją Aušra (~100 narių, lietuvių reikalais rūpinosi iki 1883 m.). 1894–1940 m. veikė Lietuvių pašalpos draugija. 1898 m. vasarį surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas J. Blizinskio Žentas iškilmei. XIX a. pab. daug Rygos lietuvių priklausė lavinimosi būreliams, bendradarbiavo su Latvijos socialdemokratais. Tarp lietuvių 1895–1902 m. veikė K. Bielinis, P. Eidukevičius, K. Bielskis. LSDP užuomazga Rygoje laikoma Ilguciemio lietuvių darbininkų kuopelė (1902–1903 m.), 1904 m. susikūrė LSDP kuopa, 1905 m. buvo 37 kuopos su 500 narių. Daugelis lietuvių socialdemokratų dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje. 1907 m. gegužę LSDP Rygos organizacija prisijungė prie Latvijos socialdemokratijos (nuo 1919 m. – Latvijos komunistų partijos). 1909–1915 m. prie Latvijos socialdemokratijos Rygos komiteto veikė Lietuvių kultūros centras, prie jo 1910–1915 m. – lietuvių darbininkų socialdemokratinės krypties Rygos socialistų blaivininkų draugija Giedra. 1913–1914 m. centras Rygoje leido savaitraštį Vilnis. 1904–1914 m. veikė Rygos muzikos ir teatro draugija Kanklės, 1907–1918 m. – liberali švietimo draugija Žvaigždė, 1910–1914 m. – teatro draugija Žaislas, Rygos politechnikos institute – studentų draugija Viltis (įkurta 1904 m.). Veikė lietuvių katalikų draugijos: Labdara (įkurta 1907 metais; išlaikė prieglaudą), Blaivybė (įkurta 1908 metais), Rygos Šv. Zitos tarnaičių draugija (įkurta 1910 m.). 1917 metų birželį pažangininkų ir liaudininkų organizacijos įsteigė III internacionalo klubą (jame telkėsi lietuvių darbininkai ir kareiviai). Prieš užimant Rygą vokiečiams (1917 m. rugsėjo 3 d.) miesto taryboje buvo 5 atstovai lietuviai. 1919 m. veiklą plėtojo Latvijos socialdemokratijos lietuvių sekcija; ji 1919 m. sausį–gegužę leido laikraštį Darbininkų kova. 1918 m. lapkričio 18 d. susikūrus nepriklausomai Latvijos valstybei, Rygoje liko keli tūkstančiai lietuvių. 1919–1940 m. Rygoje veikė Lietuvos ambasada, 1923–1929 m. – konsulatas. Po 1926 m. gruodžio 17 d.  perversmo Lietuvoje į Rygą atvyko politinių emigrantų komunistų, kairiųjų liaudininkų ir socialdemokratų. 1927 m. lapkritį čia įvyko plečkaitininkų, socialdemokratų, liaudininkų kongresas, 1931 m. sausio 18–19 d. – I Latvijos lietuvių kongresas. 1933 m. Rygoje pasirašyta Latvijos ir Lietuvos Respublikos mažojo pasienio susisiekimo ir bendradarbiavimo sutartis. 1933–1934 m. Rygoje veikė lietuviškos po dvi 4 klasių ir 6 klasių mokyklos, 1924–1948 m. –lietuvių realinė gimn. (iki 1940 m. ją baigė ~160 žmonių). XX a. 3–4 dešimtmetyje Rygoje buvo 2 lietuvių vaikų darželiai. Įsteigta lietuvių pradinių mokyklų (1921 m. buvo 4, >450 mokinių). Latvijos universitete studijavo 20–50 lietuvių studentų (dalis iš Lietuvos). 1924 m. Rygoje įkurta katalikų jaunimo draugija Šviesa, Latvijos lietuvių tėvų draugija, 1928 m. – Latvijos lietuvių mokytojų draugija, 1929 m. – sporto sąjunga Vytis, 1930 m. – Lietuvių teatro draugija, 1932 m. – Rygos lietuvių gimnazijos abiturientų draugija Laisvė. Rygoje ėjo lietuvių periodiniai leidiniai: Botagas (1914–1915), Darbininkų balsas (1930–1931), Darbininkų kova (1919), Laisvas žodis (1917 ir 1928–1930), Latvijos lietuvis (1930–1931), Liaudies balsas (1927–1928), Lietuvis (1933–1935), Lietuvių balsas (1931–1940 ir nuo 1994), Liuosybė (1917), Naujas žodis (1925–1926), Pirmyn (1907–1909), Rygos balsas (1921–1931), Rygos garsas (1907–1917), Rygos naujienos (1909–1915), Vilnis (1913–1914 ir 1917) ir kiti. 1924–1934 m. veikė jaunimo draugija Rūta. Lietuvių organizacijos turėjo klubų, bibliotekų, skaityklų; 1930 m. susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą. Lietuvių teatro draugija (įkurta 1930 m.) pastatė ~20 pjesių. Po II pasaulinio karo lietuvių mokyklos buvo uždarytos. Norėdami būti arčiau Lietuvos Latvijoje (Rygoje, Daugpilyje, Jelgavoje, jų apylinkėse ir kitur) XX a. 6–7 dešimtmetyje apsigyveno daugelis buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos sovietinių institucijų leidimo grįžti į Lietuvą. 1965–1980 m. į Rygos politechnikos institutą buvo siunčiama mokytis studentų iš Lietuvos. 1991 m. rugpjūčio 21 d. Latvijai atkūrus nepriklausomybę veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė, atnaujino Latvijos lietuvių sąjunga. Pirma lietuvių klasė latvių 85 vidurinėje mokykloje Rygoje įkurta 1991 m., nuo 1995 m. veikia Rygos lietuvių kultūros ir švietimo centro iniciatyva įsteigta Rygos lietuvių vidurinė mokykla (1995–2000 m. pagrindinė mokykla, 1–10 klasės, nuo 2003 m. – 1–12 klasės). 1999 m. rugsėjį įkurta Latvijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1897 m. Rygoje gyveno 6362, 1913 m. – 35 156, 1917 m. – 11 600, 1930 m.  – 6817, 1935 m. – 5780, 1943 m. – 6000, 1980 m. – 6700, 1989 m. – 7012, 1996 m. – 6926, 2000 m. – 5875 lietuviai.

V. Smilgevičiaus nuotr.

Nuotraukose: Gotikinis namas

Jugendo stiliaus pastatas Elžbietos g. (pastatytas 1903 m., architektas M. Eizenšteinas)

Lietuva - Latvija , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra