Šiomis dienomis Lietuva pažymėjo svarbią istorijai datą – 70-ąsias jos istorinės sostinės ir Vilniaus krašto (nors ir ne viso) grąžinimo Lietuvos suverenitetui metines.

Kaip buvo ruošiamasi administruoti šį Lietuvos kraštą, vaizdžiai iliustruoja dokumentas, saugomas Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Jį išsaugojo ir padovanojo muziejui žinomo Šilutės rajone tautodailininko Tado Malinausko žmona Vanda Malinauskienė (Baranauskaitė).

Visa tarpukario lietuvių karta augo, brendo girdėdama: „Mes be Vilniaus nenurimsim!“. Šio Lenkijos valstybės užkampiu tapusio krašto palikimas (po 1939 09 17 d. prasidėjusios sovietinės okupacijos) , grįžęs Lietuvai, buvo nepavydėtinas. Vilniaus kraštas (tekęs Sovietų Sąjungai Stalino ir Hitlerio suokalbio  dėka) buvo negailestingai Raudonosios Armijos kariškių plėšiamas.

Pradėjo trūkti paprasčiausių maisto produktų. Žmonės badavo. Lietuva ėmėsi humaniškų, geranoriškų priemonių išspręsti visas šias problemas. Buvo sudarytas Vyriausias Komitetas Vilniaus kraštui remti, kurio pirmininku tapo dr. A. Juška. Buvo kreiptasi į Tautą, kad visi pagal tam tikras fiksuotas normas nuo turimo turto ar pagal savo išgales suteiktų pagalbą Vilniaus krašto gyventojams.

www.siluteszinios.lt

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Kreipimasis į Tautą buvo pasirašytas
2. Kreipimasis į Tautą buvo pasirašytas 1939 10 16 d. Vyko II-sis pasaulinis karas
3. Žemaičių Naumiesčio centrinė aikštė tarpukaryje