Lietuvai kenkia ne lenkų lenkiškumas, o autonomininkų priešvalstybinė veikla

Autorius: Data: 2013-07-26, 09:22 Spausdinti

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kursto tautinę nesantaiką, nors Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija reikalauja, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys, naudodamiesi šios Konvencijos teisėmis ir laisvėmis, gerbtų „nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai arba kitoms tautinėms mažumoms“ (20 str.). Šios Konvencijos 21 straipsnis pabrėžia: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams.“ Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartis Lietuvos lenkus ir Lenkijos lietuvius taip pat įpareigoja būti lojaliais savo valstybės piliečiais.

Lietuvių kalbos draugijos XIII suvažiavimas, įvykęs 2013 m. balandžio 27 d., priminė, kad rašant okupacijų laikais primestas iškraipytas, neautentiškas etninių lietuvių žemių vietovardžių formas pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnis („Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys, Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba“). Bet Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybės prie savo keleivinių autobusų skelbia ir iškraipytas vietovardžių formas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 17 straipsnis nurodo: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.“ Bet gatvių pavadinimus minėtos savivaldybės bando skelbti ir nevalstybine kalba, nors aštuoniomis išlygomis tai draudžia ir Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos konvencija. Pažeisdamos visus įstatymus ir nevalstybine kalba gatvių pavadinimus prie savo namų nurodo Lietuvos Respublikos Seimo Lenkų rinkimų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, Energetikos viceministrė Renata Cytacka ir kiti autonomininkų rėmėjai.

Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnį „valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus“. Svarbiausias asmenvardžių rašytinis paminklas yra „Lietuvių pavardžių žodynas“ (Vilnius, leidykla „Mokslas“, t. 1, 1985, t. 2, 1989). Rašant ar reikalaujant rašyti Lietuvos Respublikos piliečių pavardes ne pagal skambesį ir valstybinės kalbos gramatiką, pažeidžiami ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir Lietuvos bei Lenkijos sutartis. Tokią rašybą profesorius Vincas Urbutis ir kiti mokslininkai vadina lietuvių kalbos išdavyste.

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas pagal LR Konstitucijos 29 straipsnį neskundžiama nutartimi įpareigojo suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą, bet teismo sprendimo agituoja nesilaikyti Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė (jos kalbas žr. www.wilnoteka.lt). Kita Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguota viceministrė Renata Cytacka (Šalčininkų rajono lenkiškų mokyklų tėvų forumo pirmininkė) Ministrą Pirmininką to forumo vardu vadina melagiu ir vėl grasina nepaklusnumo akcijomis, kurios nevykdytų įstatymų ir kelių teismų sprendimų.

LLRA vadovai, gaudami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dotacijas, leidžia sau minėtų įstatymų nesilaikyti ir tendencingai nuteikinėja ES atstovus. Gegužės 30 d. po susitikimo Prezidentūroje Europos konservatorių ir reformistų (EKR) frakcijos pirmininkas M. Kalananas ir generalinis sekretorius F. Beretas, kaip praneša „Vilniaus krašto savaitraštis“ (2013-06-06–12, p. 5), „nuvyko į susitikimą su Lietuvos delegacijos EKR frakcijoje pirmininku“ Valdemaru Tomaševskiu ir LLRA vadovybe (R. Tamašuniene, Z. Palevičiumi, Z. Jedzinskiu). Kitą dieną jie uždavinėjo nepagrįstus klausimus Seime „dėl Lietuvos tautinių mažumų teisių“, o Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, nepripažįstantis Lenkijos okupacijos, jiems kalbėjo: „vienoje ES šalių narių žmonės yra baudžiami už tai, kad ant savo namo pakabino dvikalbes lenteles arba bando vartoti gimtąją kalbą greta valstybinės“. LLRA deleguotas Seimo vicepirmininkas, pažeisdamas Seimo nario priesaiką, stengėsi kompromituoti jį išlaikančią valstybę ir dėl to sąmoningai nutylėjo, kad tas lenteles kabina ne šiaip „žmonės“, o jo partija.

Už gimtosios kalbos vartojimą greta valstybinės kalbos Lietuvoje niekas nėra baudžiamas, bet vis tiek gegužės 31-ąją Vilniuje LLRA atstovai prie Europos namų laikė melagingus šūkius „Europa, apgink mūsų teises“, „Schulz, would you like to be Šulcas?“ (užsieniečių pavardžių rašyba Lietuvoje išlaikoma, taigi Europos Parlamento pirmininkas apgaudinėtas).

Siekiant toliau sistemingai kompromituoti Lietuvos Respubliką ir neteisėtai legalizuoti Konstitucijos, įstatymų pažeidimus, liepos 9-ąją į Šalčininkų savivaldybę pasikviestos trys Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto ekspertės. LLRA vicepirmininkas, Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdislavas Palevičius viešai melavo: „Konvencijos straipsniai užtikrina tautinei mažumai priklausančiam asmeniui teisę laisvai ir nevaržomai vartoti savo mažumos kalbą, savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba, tačiau nė vienas iš šių punktų nėra realizuojamas. Teismai įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybę nuimti nelietuviškus užrašus nuo visų savivaldybei priklausančių pastatų, nežiūrint į tai, kad šiame regione gyvena 80 proc. lenkų tautybės žmonių. [...] Visa tai yra vertinama kaip tautinių mažumų situacijos pablogėjimas, vedantis link tautinių mažumų asimiliacijos. [...] Pilietinė integracija, kuri remiasi piliečių asimiliacijos siekimu, neturi teisės gyvuoti daugiakultūrėje, demokratiškoje ir laisvoje Europos visuomenėje“ (cituojama pagal 2013-07-10 Šalčininkų rajono savivaldybės tinklapį).

Apgaudinėdamas ir baugindamas viešnias Šalčininkų meras nutylėjo, kad, jo žodžiais, „apskritai Lietuvoje“ tautinei mažumai priklausančiam asmeniui laisvai ir nevaržomai vartoti savo mažumos kalbą galima daugiau kaip 100 valstybės visiškai išlaikomų priešmokyklinių įstaigų, veikiančių vien lenkų ar rusų kalba, 150 mokyklų, sekmadieninėse mokyklose, kultūros centruose, 10 laikraščių, radijo, televizijos laidose, LLRA valdomuose Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Širvintų rajonuose, ilgaamžėje istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje ir net Lietuvos Respublikos Seime (LLRA frakcijoje), Kultūros, Švietimo, Energetikos, Susisiekimo ir kitose ministerijose, kur yra LLRA viceministrai ar net ministras. Tokių gerų sąlygų lenkai niekur daugiau pasaulyje neturi, o Europos Sąjungos valstybėse, kur lenkų skaičius 10 kartų didesnis negu Lietuvoje, nėra jokių valstybės išlaikomų lenkiškų švietimo įstaigų ir t. t., o apie vietovardžių, gatvių, pavardžių lenkiškus užrašus ten net nekalbama. Teismai neįpareigojo nuimti nelietuviškų užrašų nuo Šalčininkų, Vilniaus rajono savivaldybių, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos (kur viešnios susitiko su LLRA aktyvu) ir dar 250 švietimo įstaigų, Šalčininkų autobusų stotyje, V. Tomaševskio rinkimų biure, Lenkų kultūros namuose ir t. t.

Matyt bijodamas netekti Šalčininkų mero algos, jam pritarė ir Baltarusių kultūros centro pirmininkas Nikolajus Amilevičius: „mums labai neramu dėl mūsų ateities – valstybės politika nėra palanki tautinėms mažumoms. Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas rajone, kur gyvena 80 proc. lenkų ir dar 11 proc. kitų tautinių mažumų, yra draudžiami tų tautų kalbų užrašai“. Nikolajus taip pat nenorėjo ar neišdrįso pasakyti, kad palankesnės tautinėms mažumoms valstybės pasaulyje nėra, kad ES, NATO ir kitose valstybėse visur valstybinės kalbos egzaminas vienodas, kad kitų „tautų kalbų užrašų“ net su žiburiu nerasit ir Baltarusijoje, Rusijoje (kur lenkų skaičius didesnis), kad daug rusiškų švietimo įstaigų pavertė lenkiškomis būtent Šalčininkų rajono savivaldybė, draudžianti gimtąją daugumos gyventojų gudų kalbą ir nemėgstanti autochtonų lietuvių, dėl ilgamečio persekiojimo, nutautinimo ir kolonizacijos savo valstybėje ir etninėse lietuvių žemėse tapusių mažuma. Lietuvoje yra 150 tautinių bendrijų, kurios neįgaliojo LLRA kalbėti jų vardu. LLRA nariai sudaro tik 0,5 procento Lietuvos lenkų, bet visų jų vardu kalbėti tomaševskininkai taip pat nepasikuklina.

Liepos 4 d. Europos Parlamente Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje prioritetus. Lenkijos europarlamentarams sudarius galimybę V. Tomaševskis jai kalbėjo: „Europos Sąjunga skatina kultūros ir kalbų įvairovę. Deja, netgi šiandien XXI amžiuje Sąjungoje yra šalys, kurios nesilaiko šios taisyklės ir negerbia autochtoninių mažumų teisių.“ Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir kitur yra vienintelė autochtoninė mažuma – lietuviai, kurių teisių autonomininkai iš tikro negerbia, patys etninėse lietuvių žemėse nebūdami autochtonais (senbuviais).“

Autonomininkams ir Lenkijos revanšistams nepatinka tiesa ir tikrosios krikščioniškosios vertybės. Kas buvo nelabai patogu sakyti kol kas valdančiosios koalicijos partneriui V. Tomaševskiui, po jo pasakė frakcijos kolega M. Piotrovskis iš Lenkijos: esą pagal Lenkijos tvarką nerašomi asmenvardžiai, gatvės, „atimama teisė vartoti gimtąją kalbą valdžios institucijoje“, „uždaromos lenkų mokyklos“, „žiaurūs chuliganiški poelgiai vykdomi Vilniaus Rasų kapinėse, kur palaidota daug garsių vilniečių ir Vilniaus krašto gyventojų“. Tai dezinformacijai visiškai pritarė LLRA spaudos biuras: esą M. Piotrovskis „stipriai akcentavo vyraujančią Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją, kurie nuo amžių yra vietiniai šios šalies gyventojai“ („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2013-07-11–17, p. 5). Bet tų vietinių tėra apie pusę, o ir jie gyvena vietovėse su lietuviškais pavadinimais, neretai turi lietuvių kilmės pavardes ir per Lietuvos okupacijas pramoko lenkiškai prieš 200, 100 metų ar dabar, nes LRA valdoma Lietuvos lenkų mokykla neretai ugdo Lenkijos piliečius.

Tų mokyklų LLRA neuždarinėja, nes Lietuvos Vyriausybė joms skiria lėšų net daugiau negu mokykloms valstybine kalba. Gal M. Piotrovskis Lietuvos lenkiškas mokyklas supainiojo su Lenkijos lietuviškomis mokyklomis, kurių Lenkija iš tikro nefinansuoja ir baigia uždarinėti?

Mes jokiu būdu nepritariame „lenkiškų antkapių kapinėse išniekinimui“ ir tai labai smerkiame, bet tokie faktai mums nežinomi. Kitas dalykas yra vieta, kur „ilsisi maršalo Juzefo Pilsudskio širdis bendrame kape su motina, ir šis kapas yra ypatinga vieta visiems lenkams, tapo jų nacionaliniu mauzoliejumi“. Tai yra rytų Lietuvos okupacijos vado mauzoliejus, ir kol Lenkija bei LLRA tos okupacijos nepripažįsta, visomis išgalėmis vėl gaivina jos padarinius ir kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, Lenkijoje stato Lietuvą įžeidžiančius paminklus (Berznykas, Seinai, Balstogė, Gdanskas ir t. t.), niokoja legalius lietuviškus užrašus, tą problemą abiem šalims reikia spręsti paritetiškai ir civilizuotai.

Žymiai geriau informuotam europarlamentarui V. Landsbergiui pabandžius atitaisyti M. Piotrovskio dezinformaciją, LLRA dirbantis EP EKR patarėjas tarptautiniais klausimais B. Rogalskis tai pavadino ataka „dėl to, kad šis paragino Lietuvos valdžią liautis persekiojus lenkų tautinę mažumą [...] – tai paniekos demonstravimas Vilniaus krašto lenkams“, nors jie priešvalstybinei veiklai ir Tėvynės šmeižtams niekam nedavė įgaliojimų (keistai išplėšta J. Pilsudskio širdis taip pat nėra ypatinga vieta visiems lenkams). Nereikėtų EP dosniai finansuojamiems valdininkams rašyti kaip sovietiniams propagandistams, šlovinant tik „neklystantįjį“ V. Tomaševskį kaip V. I. Leniną. Dar 2011-06-26 d. dešimt Europos Parlamento narių iš Lietuvos paneigė V. Tomaševskio, M. Piotrovskio ir 23 kitų Lenkijos europarlamentarų šmeižtus apie tariamą lenkų tautinės mažumos „diskriminavimą“ Lietuvoje, bet apie šį laišką Lenkijos propagandistai iki šiol nutyli.

Autonomininkai žino, kad pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, teismų sprendimus niekam nebus leista, bet vis tiek jau ketvirtį amžiaus užsiima priešvalstybine veikla. Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą pasirašė jau 35 000 piliečių, jiems pritaria per 70 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų, ir daugumos piliečių teisės negalės būti pažeistos.

Tomaševskininkų reikalavimų sąrašas dar labai ilgas: sumažinti jiems rinkimų slenkstį, per rinkimų kampaniją vartoti lenkų kalbą, be pagrindo vadinant ją 150 tautinių bendrijų kalba, panaikinti „disproporcijas“ tarp rinkimų apygardų, pakeisti jų ribas LLRA naudai, pakeisti Švietimo, Valstybinės kalbos ir kitus įstatymus, priimti jų teritorinę autonomiją įgyvendinančius teisės aktus, jų parengtus vad. Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose ir kitus įstatymus, įstatymą už mieste negrąžintą žemę kompensuoti miško sklypais ir t. t. Liepos 1 d. LLRA Seime surengtoje konferencijoje V. Tomaševskis pabrėžė, kad „priešingu atveju LLRA vėl svarstys galimybę palikti koaliciją“.

Už iki šiol padarytas gausias rinkimų, švietimo, finansavimo ir kitas nuolaidas, už skirtus ministro ir penkių viceministrų postus, palengvintą valstybinės kalbos egzaminą LLRA nė kiek nedėkoja ir neteisingai skelbia apie „tautinių mažumų situacijos pablogėjimą“ (2013-07-10 d. LLRA vicepirmininko Z. Palevičiaus pareiškimas), apie „vyraujančią Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją“ (LLRA spaudos biuro informacija), todėl nepagrįstą koaliciją su LLRA jau seniai laikas nutraukti.

Pagal LR Konstitucijos 35 straipsnį „piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“. Kadangi LLRA nesilaiko Konstitucijos 3, 10, 14, 17, 25 str., Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų, teismų sprendimų, garbina Lietuvos okupaciją, teisingumo ministrą prašome spręsti dėl tolesnės LLRA veiklos legalumo. Seimo nariai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Kai kurie LLRA nariai Seime ypač nėra ištikimi Lietuvos Respublikai, negerbia Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymų (J. Narkevičius, R. Tamašunienė), kurdami teritorinę autonomiją su Lenkijos valstybine kalba nesaugo Lietuvos Respublikos žemių vientisumo ir nestiprina Lietuvos nepriklausomybės, trukdo palaikyti gerus santykius su Lenkija.

Vilnijos“ draugija

Užs. nr. 20

Voruta. – 2013, rugpj. 3, nr. 16 (780), p. 1, 6.

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra