Autorius: Voruta Data: 2011-03-21 , 08:21 Spausdinti

Sekmadienį, 2011 m. kovo 20 d., Lietuva kartu su kitomis pasaulio šalimis minėjo Žemės dieną. Per ją keliama Žemės vėliava, vyksta parodos, paskaitos ir kiti renginiai.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Nuo 1992 m. Lietuva kasmet mini pasaulinę Žemės dieną. Minėti kovo 20-ąją esame įsipareigoję sau ir kitoms tautoms.

Lietuvoje įvairiais renginiais minima pasaulinė Žemės diena, sutampanti su pavasario lygiadieniu – astronominio pavasario pradžia.

Vilniuje, prie Seimo, ir kituose miestuose bei rajonuose iškelta Žemės vėliava.

Ši diena per pavasario lygiadienį, kai diena susilygina su naktimi, visame pasaulyje minima nuo 1971-ųjų.

Kasmet didėja susirūpinimas klimato kaita, vartotojišku žmonių požiūriu į gamtą, švarios aplinkos išsaugojimu.

„Mes kiekvienas – nuo didelio iki mažo – turim labai pagarbiai elgtis su Žeme. Tai yra namai, kur mes gyvenam, todėl nešiukšlinkim, nedarkykime Žemės ir tada turėsim savo gražų ir švarų būstą“, – įsitikinusi dr. Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.

Žemės dieną sugrįžtantiems paukščiams keliami inkilai, kuriuose jie galėtų perinti savo jauniklius.

Modernėjant statyboms susirūpinta ir jų saugumu. Tokie paukščių siluetai, kaip užklijuoti ant Vilniaus M. Romerio universiteto langų, pasak gamtininkų, padeda apsaugoti sparnuočius nuo žūties.

„Skrisdami, matydami didelius stiklinius langus jie nesuvokia, kad tai yra stiklas. Jiems atrodo, kad tai erdvė, ir trenkiasi, susižaloja, užsimuša. Raginčiau, kad prisidėtų [žmonės] bent tokia akcija prie paukščių apsaugos“, – sakė Pranas Mierauskas, M. Romerio universiteto Aplinkos politikos katedros vedėjas.

Sakalų ar kitų plėšriųjų paukščių siluetai ant didelių langų klijuojami daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tokie siluetai pirmieji atsirado ant Aplinkos ministerijos ir šio universiteto pastatų.

Pasak gamtosaugininkų, kiekvienas turime rūšiuoti atliekas, taupyti gamtos ir energijos išteklius.

„Mūsų būstai šalti, labai daug naudojam energijos ir išmetame į aplinką, nes išeina šiluma pro langus. Kita vertus, mes nesusimąstom, kada galim apsieiti be automobilio, be kitų komforto dalykų“, – tvirtino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Skaičiuojama, kad 1 tona surinkto popieriaus gali išgelbėti 17 medžių. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip ateinančioms kartoms bendromis pastangomis galime išsaugoti žalius namus.

Fotodiena.lt/A. Bagdono nuotr.

www.balsas.lt, www.lrt.lt

Gamtosauga Seimas