Libertas Klimka. Jonui Kriaučiūnui – 150

Autorius: Data: 2014-06-18, 09:42 Spausdinti

Birželio 18 d. sukanka lygiai 150 metų, kai gimė nepailstantis lietuviškosios spaudos darbininkas, žurnalistas, varpininkas, visuomenės veikėjas Jonas Kriaučiūnas. Savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui, buvo blaškomas visų politikos skersvėjų…

J. Kriaučiūno gimtinė – Liepalotėlių kaimas dabartinėje Kriūkų seniūnijoje. Koks gražus kaimo, įsikūrusio prie Nykos upelio, pavadinimas! Mokėsi jaunuolis Suvalkų berniukų gimnazijoje, kur tarp mokinių ėmėsi platinti tautinio atgimimo šauklį – Jono Basanavičiaus „Aušrą“.

Studijuodamas mediciną Maskvos universitete kartu pradėjo rašinėti į užsieniuose leidžiamus lietuviškus laikraščius „Šviesą“ ir „Lietuviškąjį balsą“. Įsitraukęs į žurnalistiką, metė medicinos studijas ir 1888 m. pradžioje grižo į Lietuvą. Apsigyveno Marijampolėje pas bendrapavardį žymų pedagogą ir kultūros veikėją Petrą Kriaučiūną (1850–1916). Tačiau netrukus, vengdamas tarnybos carinėje kariuomenėje, turėjo bėgti per valstybės sieną.

P. Kriaučiūnas, žinodamas, kad Tilžės spaustuvininkas Julius Šenkė ieško žmogaus, kuris galėtų ne tik taisyti lietuviškų tekstų gramatines klaidas, bet ir juos redaguoti, rekomendavo Jonui kreiptis į jį dėl darbo. Tos spaustuvės maldaknygėse ir kitoje religinio turinio literatūroje būdavo daug klaidų, o ypač barbarizmų. Dėl to prūsiškuosiuos spaudinius kai kurie Lietuvos kunigai net ėmė drausti pirkti iš knygnešių.

Nuvykęs į Tilžę 1889 metų spalio mėnesį J.Kriaučiūnas buvo priimtas dirbti į spaustuvę. Atkakliai ėmėsi lietuvinti spausdinamas knygas, braukdamas iš tekstų svetimybes, tokias kaip „macnus“, „nesmertelnas“, „viečnastis“, „spaviedonė“ – žodžius, atklydusius iš germanų ar slavų kalbų. Jis taip pat bandė atgaivinti pedagoginės ir švietėjiškos krypties „Šviesos“ laikraščio leidimą, tačiau jėgų pakako tik aštuoniems numeriams.

Tada J. Kriaučiūnas buvo pakviestas redaguoti „Varpo“ laikraštį, kurį 1889 m. kaip „Aušros“ tęsinį jau buvo pradėjusi leisti Varšuvoje veikusi lietuvių draugija „Lietuva“, o faktinis jo redaktorius buvo dr. Vincas Kudirka. J. Kriaučiūnui teko laikraščio kalbos redaktoriaus, korektoriaus ir ekspeditoriaus pareigos.

Gyvendamas Tilžėje J. Kriaučiūnas dalyvaudavo Rytprūsių lietuvininkų „Birutės“ draugijos veikloje, su Vydūnu ir kitais režisuodavo lietuviškus spektaklius. Varpininkai leido ir kitą mėnesinį leidinį „Ūkininkas“, kuris buvo skirtas Lietuvos žemdirbiams. Daug straipsnių kaimo tematika jame yra paskelbęs ir pats redaktorius J. Kriaučiūnas.

Be to, jis 1893 m. išleido Simono Daukanto „Pasakojimą apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ bei Petro Armino raštus. Jono žinioje buvo spaudinių sandėlis, iš kurio knygnešiai galėdavo pasiimti platinimui ne tik periodinės spaudos, bet ir maldaknygių, kalendorių, grožinės literatūros bei kitų populiarių leidinėlių.

Suprantama, toji veikla buvo pusiau nelegali. Kad nepatrauktų valdžios dėmesio J. Kriaučiūnas pasivadino Johanu Liubovskiu. Vis tik 1895 m. vokiečių žandarai pradėjo jo visur ieškoti. O čia – žinia, kad naujasis Rusijos caras paskelbė amnestiją. Tad J. Kriaučiūnas grįžo tėvynėn, įsidarbino vertėju Kybartuose, Tarptautinio susisiekimo draugijoje.

Tačiau rusų valdžios liberalėjimo požymiai neilgai truko. Iškėlus bylą lietuviškų knygų platinimo draugijai „Sietynas“, 1897-aisiais J. Kriaučiūnas buvo areštuotas. Iškalėjęs du metus, dar trejetą turėjo gyventi tremtyje Revelyje (dabar tai Talinas). Gerai, kad tuo metu ten gyveno Jonas Jablonskis ir dar nemažai lietuvių inteligentų. Patyręs spaudos darbininkas buvo pakviestas redaguoti Antano Juškos „Lietuvių kalbos žodyną“.

Atbuvęs tremtį J. Kriaučiūnas išvyko į Varšuvą. Ten trejetą metų dirbdamas prekybos srityje jis tik paprašytas bičiulių suredaguodavo vieną kitą kūrinį, pavyzdžiui, parengė spaudai Liudvikos Didžiulienės vadovėlį „Gaspadinystės knyga, arba pamokinimas, kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai“.

1904 metų gegužės 7-ąją panaikinus spaudos draudimą, inžinierius Petras Vileišis ėmė rūpintis pirmojo lietuviško dienraščio leidimu. Jis įsigijo spaustuvę ir sudarė laikraščio redakcinę grupę. Tarp pirmųjų „Vilniaus žinių“ leidėjų buvo ir J. Kriaučiūnas.

To meto politinei savivokai labai svarbi buvo jo parengta spaudai knyga lenkų kalba „Iš lietuvių-lenkų santykių“, kurios pagrindinė mintis – jog lietuviai turi istorinę teisę atkurti savąją nacionalinę valstybę be jokių unijų su lenkais. Didžiulis jo nuopelnas tautai – kartu su J. Basanavičiumi iškelta iniciatyva sušaukti 1905 m. Didįjį Vilniaus seimą. Dar jis išleido 1907-iems metams „Vilniaus kalendorių“, svarbų negausiai lietuvių bendruomenei istorinėje sostinėje.

1910-aisiais Jonas Kriaučiūnas buvo pakviestas į Rygą, kur lietuviai prieš metus buvo pradėję leisti lietuvišką savaitraštį „Rygos garsas“. Pirmojo pasaulinio karo metu J. Kriaučiūnas per Peterburgą, Švediją ir Vokietiją grįžo į savo tėviškę. Netrukus išvyko į Kauną, kur vokiečių okupacinė valdžia didžiuliu tiražu leido lietuvišką laikraštį „Dabartis“. Šiame leidinyje J. Kriaučiūnas turėjo progos skelbti ir savo kūrinėlius bei korespondencijas. O 1916 m. sausio mėnesį jis kartu su Saliamonu Banaičiu ir prelatu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo postulatus.

Nepriklausomos Lietuvos metais J. Kriaučiūnas atsiliepdavo to meto periodikoje į daugelį gyvenimo aktualijų. Jo atsiminimų knyga „Mano praeities vaizdeliai“ pasirodė 1936 m. Kaune. Jeigu ji nebūtų parašyta, apie knygnešystės fenomeną žinotume nepalyginamai mažiau…

Pats J. Kriaučiūnas visai nesiekė už praeities nuopelnus postų ar privilegijų, dirbo notaru, gyveno labai kukliai. Dažnai lankydavosi tėviškėje, vis pasodindamas Nykos pakrantėje ąžuoliuką. Liko viengungis, nes visą gyvenimą – tarsi priešakinėse kovos linijose; o juk šeimai reikia ramaus užutėkio… Mirė 1941 m. vasario 5 d. Kaune, palaidotas Ilguvos kapinėse. Ten kraštiečių pastangomis pastatyta paminklinė Ipolito Užkurnio išskobta ąžuolinė skulptūra, o 2005 m. ir jo gimtinė pažymėta tautodailininko Andriaus Bieliuko koplytstulpiu.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Švietimas , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra