Libertas Klimka. Apie pirmąjį muziejininką E. Tiškevičių (1814-1873)
Autorius: Voruta Data: 2014-04-18 , 18:23 Spausdinti

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. / „Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“
2014 m. balandžio 18 dieną sukanka 200 metų, kai gimė mūsų krašto šviesuolis, archeologinių tyrinėjimų ir muziejininkystės pradininkas grafas Eustachijus Tiškevičius. Lietuvos nacionaliniame ir Biržų krašto „Sėlos“ muziejuose jau įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurios metu buvo naujai įprasminta bei įvairiapusiškai aptarta E.Tiškevičiaus asmenybė.
Kalbėta apie jo pilietines ir visuomenines aspiracijas, kultūrinę ir mokslinę veiklą, jos reikšmę XIX a. ir nūdienos Lietuvos visuomenei. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė dokumentų parodą iš joje saugomo E. Tiškevičiaus fondo.
Išties apie E. Tiškevičių XIX a. viduryje sukosi visas Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimas. Juk jo rūpesčiu ir sukauptų asmeninių rinkinių pagrindu 1855 m. buvo įkurtos vienintelės to meto Lietuvoje krašto praeitį tiriančios bei aktualinančios kultūros ir mokslo institucijos – Vilniaus senienų muziejus ir Laikinoji archeologijos komisija.
Per savo veiklos dešimtmetį būtent šios institucijos tapo centru, vienijusiu to meto bajoriją ir inteligentiją bendram moksliniam ir švietėjiškam darbui: inicijavo archeologijos, istorijos, meno, gamtos ir kitus pažintinius krašto tyrimus, kaupė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paveldą, puoselėjo viltį atkurti Vilniaus universitetą. Bet svarbiau nei moksliniai interesai – kad ta veikla formavo visuomenės lokalinę tapatybę, ugdė patriotines nuostatas. Ir pats grafas nuolat pabrėždavęs savo kilmę – esąs litvinas…
Iki šiol E. Tiškevičiaus biografija nebuvo kompleksiškai ir išsamiai tyrinėta. Todėl štai tokia sukaktis – puiki proga atiduoti istorinės atminties skolą. Tikėtina, kad iš konferencijoje pristatytų pranešimų išaugs kolektyvinė monografija, būsianti plytele ir į nūdienos nelabai tvirtą mūsų lietuvybės bei pilietiškumo statinį.
E. Tiškevičius kilęs iš garsios Lietuvos bajorų giminės. Jis gimė Minske, vaikystę praleido tėvų Lahoisko dvare. Mokėsi Vilniaus ir Minsko gimnazijose, nuo 1831 m. gyveno Maskvoje ir Sankt Peterburge. Susidomėjęs istorija Peterburgo imperatoriškoje bibliotekoje ėmė rinkti archeografinę medžiagą gimtajam kraštui pažinti.
1835 m. E. Tiškevičius buvo paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku ir apsigyveno Vilniuje. Vasaromis ėmėsi archeologinių kasinėjimų, pirmiausia tyrinėdamas gimtųjų apylinkių pilkapius. Domėjosi ir etnografiniais dalykais, aprašė savo krašto kaimiečių buitį ir papročius. Į jo spaudoje paskelbtą straipsnį apie Lahoisko, Lydos, Alšėnų, Krėvos pilkapynus atsiliepė žinomas istorikas Teodoras Narbutas, taręs, kad iškastos senienos galėtų tapti Lietuvos muziejaus pradžia. Toji mintis grafo ir nebeapleido… O jo gyvenimo maksima tapo šūkis: „Ieškoti ir atrasti, o suradus – skelbti pasauliui“.
Siekdamas archeologo profesionalumo, E. Tiškevičius 1843 m. lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. O savo rinkinius papildė Kernavės ir Barysovo pilkapių bei Trakų pilies radiniais. Rašydamas straipsnius, pabrėždavo metodologinę tyrinėjimų svarbą, pirmasis Lietuvos archeologinę medžiagą suskirstė chronologiškai – į akmens, žalvario ir geležies amžius.
Savo namuose Vilniuje E. Tiškevičius 1846 m. atidarė lietuviškų senienų kabinetą, kuris buvo atviras visiems smalsuoliams. Tačiau su bendraminčiais puoselėjo viltis įkurti ir rimtą mokslinių praeities tyrinėjimų centrą. Atkaklios apeliacijos į valdžios hierarchiją pagaliau davė rezultatų: 1855 m. gegužės 11 d. caras pasirašė įsaką, leidžiantį įkurti Vilniaus laikinąją archeologijos komisiją, o kartu ir pirmąjį oficialų Lietuvoje Senienų muziejų.
E. Tiškevičius tapo komisijos pirmininku ir muziejaus vedėju. Muziejus buvo įkurdintas uždarytojo universiteto patalpose. Jam atiteko ir kai kurių mokslinių kabinetų fondai, o pradinei ekspozicijai vedėjas padovanojo savo archeologijos ir numizmatikos rinkinius, retų knygų ir paveikslų.
Senienų muziejus durys visuomenei atvėrė 1856 m. balandžio 29 d. Grafas kreipėsi į visuomenę, prašydamas dovanoti muziejui kultūros vertybių, istorinių retenybių, remti lėšomis. Netrukus fonduose jau buvo sukaupta apie 2000 akmeninių kirvukų, daug senovinių ginklų, apie 3000 monetų ir medalių, per 1000 senovinių graviūrų ir žemėlapių. Reikšmingiausi eksponatai į muziejų pateko iš turtingas istorines bei kultūrines tradicijas turinčių bajorų, dvarininkų giminių; žinia, jie atspindėjo valstybės istoriją.
Prie muziejaus veikė mokslinė biblioteka, kurioje buvo sukaupta ir daug archyvinės medžiagos. Rinkiniai dar buvo papildyti uždarytų katalikiškų vienuolynų bei bažnyčių bibliotekų knygomis, rankraščiais, dokumentais. Lankytojų muziejuje nestigo – per metus iki 10 tūkstančių. Tolesnis muziejaus rinkinių gausinimas buvo susijęs su privačių asmenų bei visuomeninių organizacijų dovanojimais; tai buvo tarsi koks kraštotyrinis sąjūdis.
E. Tiškevičiaus iniciatyva buvo stengiamasi susigrąžinti išvežtas į Rusiją bei kitas šalis kultūros vertybes. Už nuopelnus istorijos mokslui grafas buvo išrinktas Maino archeologijos draugijos nariu, Danijos Karališkosios šiaurės senienų mėgėjų draugijos ir Stokholmo Karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos nariu korespondentu.
Tačiau po 1863 m. sukilimo rusų valdžia Archeologijos komisiją uždarė, o mokslinę biblioteką su Senienų muziejumi pertvarkė į viešąją biblioteką. Didžioji dalis eksponatų buvo perduota Rusijos muziejams, kur, beje, jie tebėra ir iki šiol.
E. Tiškevičius slogius posukiliminių represijų metus išgyveno Biržų Astravo dvare, kurio valdytojas buvo jo pusbrolis Mykolas Tiškevičius, garsus antikos radinių kolekcininkas. Ten grafas tvarkė dvaro biblioteką ir meno rinkinius, parašė studijas apie Biržų majorato istoriją ir Tiškevičių giminės kapus.
Ši neeilinės asmenybės sukaktis primena, kad daug svarbių valstybės istorijai įvykių, o ir juos inicijavusių veikėjų mūsų aplinkoje neturi atminimo ženklų, kurie bylotų nūdienai tėvynės meilės gaida…
Komentaras skaitytas per LRT radiją
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Lietuvą metų pabaigoje pasiekė neeilinis krovinys – unikali ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcija
~ Išeivija, Lietuva, Lietuva - JAV, Muziejai, Naujienos
2020-12-18, 10:39
-
Atviri. Artimi. Įkvepiantys: ketvirtį amžiaus kartu! 100 milijonų lankytojų per 25 metus
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos
2020-12-14, 13:18
-
Muziejų kuria asmenybės
~ Muziejai, Savickaitė Dalia
2019-12-13, 10:04
-
Darbą pradeda Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė
~ Muziejai
2019-04-16, 13:58