Autorius: Voruta Data: 2012-09-11 , 10:45 Spausdinti

Jonas VAIŠKŪNAS

Pirmadienį, 2012 m. rugsėjo 10 d., BNS pranešė, kad Lietuvos liberalų sąjūdis žada siekti „kuo greičiau“ įteisinti originalią pavardžių rašybą.

Rugsėjo 9-osios vakare naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto televizijos“ rengiamuose priešrinkiminiuose debatuose užsienio politikos ir tautinių mažumų klausimais į Seimą vėl taikančios prasmukti sisteminės Liberalų sąjūdžio partijos atstovai ryžtingai pasisakė už dvikalbių lentelių įteisinimą Lietuvoje ir galimybę pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.

„Reikia kuo greičiau priimti įstatymus, leidžiančius gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbom, ir kalbant apie pavardės rašymą asmens dokumentuose. Liberalai visada pasisakė už tai, ir ne dėl to, kad lenkų mažuma šito prašo, dėl to, kad pavardė yra žmogaus privati nuosavybė, ir valstybė, valdžia neturi teisės iškraipyti šitos pavardės“, – nerišlią liberalų vado Eligijaus Masiulio kalbą cituoja BNS.

Kaip žinia Lietuvos premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus pastangomis buvo parengtas ir Seimui pateiktas projektas leisti Lietuvos respublikos piliečių pasuose pavardes rašyti nevalstybine kalba, tačiau Seimas šį projektą 2010 04 08 d. atmetė kaip galimai prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai kadangi jame buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita. Tuo pačiu Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko pateiktam projektui kuris leidžia pavardes rašyti nevalstybine kalba, bet tik kaip papildomą įrašą šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Nors Seimas balsavo, kad šio projekto galutinis priėmimas būtų surengtas 2010 06 08 d., o vėliau šiam pasiūlymui pritarė net Lenkijos intelektualų forumo atstovai, tačiau valdančiųjų konservatorių ir liberalų Andriaus Kubiliaus, Emanuelio Zingerio, Remigijaus Šimašiaus pastangomis šis įstatymas yra pristabdytas, ir priėmimui Seime neteikiamas iki šiol, nepaisant net Seimo pirmininkės Irenos Degutienės raginimų tai padaryti.

Dar 2011 m. spalio 21 d. Lenkijos intelektualai pritarė idėjai, kad Seimas imtųsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos piliečiams turėtų būti suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais lotyniško pagrindo gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Toks pavardžių rašymo modelis jau yra pritaikytas Latvijoje ir jam priekaištų neturi jokios tarptautinės institucijos.

„Šis variantas atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimą, Lietuvos Konstituciją, būtų didelis žingsnis į priekį, nes priėmus tokį įstatymą nelietuviškos kilmės asmenvardžius pase būtų galima rašyti gimtaisiais rašmenimis kitų įrašų puslapiuose“, – lygiai prieš metus susitikime su Lenkijos intelektualais teigė I. Degutienė.

Tad kas trukdo valdantiesiems priimti minėtą įstatymą ir nutraukti jau kelis metus kurstomą antilietuvišką propagandą šiuo klausimu? Kokios neįveikiamos kliūtys stovi Lietuvos kelyje tvarkytis su savo kalba, raštu ir kultūra savo Tėvynėje, savoje Lietuvos Respublikoje?

www.punskas.pl

Politika Andrius Kubilius, Dvikalbės lentelės, Eligijus Masiulis, Emanuelis Zingeris, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), Gintaras Songaila, Irena Degutienė, Jonas Vaiškūnas, Lenkiškų pavardžių rašymas, Liberalai, Lietuva - Lenkija, Lietuvos lenkai, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Remigijus Šimašius, Rytas Kupčinskas, Seimas, Tautinės mažumos, Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymas