Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse – Žolinės šurmulys

Autorius: Data: 2011-08-17, 16:06 Spausdinti

Evelina KISLYCH, Trakai

Žinia, kad Lietuvos liaudies buities muziejuje yra pastatyta bažnyčia ir dar seniau – įspūdinga koplyčia, įrodo, kad tai puikiausia vieta Žolinės atlaidams.

Kaip Vorutai sakė ekskursijų vadovė Gražina Teodora Morkūnienė, Žolinė Lietuvos liaudies buities muziejuje ypatinga vieta iš įvairių Lietuvos kampelių atvykusių šeimų šventei. Kaip ir kasmet, jau 9-us metus iš eilės, 2011 m. rugpjūčio 15 dieną, Rumšiškėse buvo švenčiamos Žolinės. Organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet į šventę suguža vis daugiau svečių iš įvairių Lietuvos bei užsienio kampelių.

Žolinės – dviguba šventė

Žolinės – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Bažnyčiose ji pradedama iškilmingais atlaidais – šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai bei daržovės. Šią dieną moterys rinkdavo laukų gėles, vaistažoles, dėkodamos Žemei už vasaros derlių. Tuos augalus jos sudžiovindavo, pašventindavo bei laikydavo namuose, už šventųjų paveikslų. Pašventintas vaistažoles naudodavo gaminant arbatą, vaisius ir daržoves valgydavo žiemos metu – tikėdami, kad visa šeima bus apsaugota nuo ligų. Ši tradicija išliko ir yra tęsiama iki šių dienų.

Dieną pradėjo kūryba

Kaimuose žmonės nuo senų laikų iki dabar keliasi anksti. Ne tik dėl to, kad jų nelaukia darbai, bet ir dėl to, kad miegant ir gėlės gali nuvysti. Nuo pat ankstaus ryto susirinkusieji galėjo pasitelkti kūrybą. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotoja, žolininkė Gražina Žumbakienė pristatė savo puokščių parodą, dalinosi patirtimi ir atsakinėjo į klausimus, susijusius su augalais, bei atskleidė jų gydomąsias savybes. Visi norintieji kūrė savo puokštes, kurias nešėsi į koplytėlę pašventinti. Dauguma stebėjosi žolininkės sukauptų žinių gausa ir žolelių galia žmogaus sveikatai. Moterys, išklausiusios žolininkės patarimų, teiravosi, kaip galima užsiauginti vieną ar kitą augalą namų sąlygomis.

Šv. Mišios koplytėlėje – kasmet per Žolinę

Šventės organizatorė, muziejininkė Gintarė Jančiūtė džiaugėsi susirinkusiųjų gausa. Kadangi šventė organizuojama nuo 2002 m., daugeliui tapo tradicija dalyvauti koplytėlėje rengiamuose Žolinės atlaiduose, pašventinti surinktas gėrybes, pasivaišinti namine šventinta duona bei dalyvauti kryžių vainikavime. Kalbintas klebonas teol. lic Kazimieras Gražulis minėjo, jog Mišios šioje koplytėlėje – paskutinės. Pasak klebono, jau tradicija tapęs Žolinės atlaidų laikymas šioje muziejaus koplytėlėje turėtų persikelti į naujai pašventintą Mergelės Marijos gimimo garbei pastatytą bažnytėlę muziejaus miestelyje. Joje kurioje ruošiamasi aukoti šv. Mišias ne tik per Žolinių dieną, bet ir per krikštynas ar vestuves.

Potyrių ir žinių gausa

Šventei įpusėjus žmonės sugužėjo pažiūrėti, kas vyksta kiekvienoje troboje. Šeimininkės kvietė žmones dalyvauti žaidimuose, paragauti gėrybių bei pažiūrėti į Lietuvos kaimuose anksčiau vykusias Žolinių šventės linksmybes. Tik užsukus į vieną iš trobų, šeimininkė bei muziejininkė Sigutė Žukauskaitė kvietė pasivaišinti derliaus gėrybėmis bei įsitraukti į žaidimus – buvo renkama gražiausia bei įspūdingiausia daržovė, mėtomi žirniai, ragaujamas ir vertinamas vasaros derlius. Šis žaidimas paliko gilių įspūdžių vaikams. Kitoje Aukštaitijos kaimo troboje, tekstilininkė bei muziejaus darbuotoja Erika Baltrušaitienė pasakojo apie tekstilę, ypatingąsias drobės savybes iš savo beveik trisdešimties metų darbo patirties. Visų uosles užgniaužė ir dėmesį patraukė lietuviškų smilkalų kvapas. Pasak Giedriaus Ubarto, šie smilkalai turi ir raminamąjį, ir gydomąjį poveikį gripo epidemijų, peršalimo, streso atveju, taip pat, kai diegia pilvą. Žaliava smilkalams renkama vasaros mėnesiais, o rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį gaminami smilkalai, kurių galėjo įsigyti kiekvienas apsilankęs šioje šventėje. Didesnio dėmesio sulaukė ir muilo gamyba. Šiuo amatu užsiimanti Neringa Jančiūtė pasakojo apie muilo savybes, jo brandinimą bei poveikį mūsų odai ir sveikatai.

Žengiant į trobą su žodžiais „garbė Jėzui Kristui“

Niekam ne paslaptis, kad ši šventė sušaukia ir į vieną vietą suburia daugelį po pasaulį išsibarsčiusių šeimų. Per šią šventą dieną žmonės, atradę laiko savo artimiesiems, prisimena senus laikus. Tai išvysti buvo galima užsukus į Aukštaitiją, Tauragnų sodybą. Šios trobos gaspadoriumi prisistatęs muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas ir jo šeima persikėlė į 1935 m. Žolinės šventadienį. Pasak šeimininkės bei muziejininkės Gitos Šapranauskaitės, šios interpretacijos – kelionė laiku. Porą valandų bendraudami artimieji, tarp kurių buvo moksleiviai ir studentai, sukvietė svečius pasiklausyti, kaip anksčiau šventes švęsdavo Lietuvos kaimai, kaip bendraudavo ir apie ką kalbėdavo šeimos. Stalas buvo nukrautas vaišėmis: varškės sūriais, namine duona, medumi, gira, bei bulvine banda – tradiciniu sekmadieniniu patiekalu. Pasak G. Šapranauskaitės, kiekvienas svečias galėjo prisijungti prie stalo, įsilieti į pokalbį ar tiesiog klausytis, apie ką kalbama. „Nors ir yra priimta einant į šventę su savimi atsinešti kokį gardumyną, išimtis pritaikoma, jei žmogus katalikiškai pasisveikina – Garbė Jėzui Kristui“, – prasitarė G. Šapranauskaitė.

Jaunimas keičiasi – grįžta į praeitį

Kalbinta ekskursijų vadovė Justė Žukienė pasakojo, kad žmonės vis labiau ima vertinti tai, kas natūralu ir tikra. O tikra tai – kas buvo anksčiau. Liaudies buities muziejuje yra sukurtos edukacinės programos, skirtos ir mažųjų laisvalaikiui, ir vyresniųjų poilsiui, pritraukia lankytojus ir priverčia juos čia vėl sugrįžti. Žvakių liejimas, duonos kepimas, tapymas, linų apdirbimas – veikla, kuri leidžia pasitelkti fantaziją, įgauti žinių ir patiems įvertinti save ir savo gebėjimus. Pasak J. Žukienės, jaunimas taip pat vis dažniau renkasi Liaudies buities muziejų – organizuojami bernvakariai, mergvakariai, vestuvės su lietuvišku prieskoniu ir senovės tradicijomis. Atrodo taip, kad jaunimas nori pajusti senųjų laikų vestuvių skonį, patirti tai, ką patyrė jų tėvai. Tai tik įrodo, kad daugeliui „nebeskani“ prabanga ir visa juos supanti butaforija. Todėl daugumą traukia autentiški namai, kuriuos galime išvysti Liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse.

Žolinės šventė tik įrodo, kokia brangi mums senolių praeitis.

Autorės nuotr.

Voruta.– 2011, rugpj. 20, nr. 16 (730), p. 13.

Liaudies buities muziejus , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra