Lenkus – į Rytus?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Lietuvoje propaguojama ir dalijama „lenko korta“. Dalijama Lietuvos piliečiams, kurie patys arba jų tėvai laisva valia pasirinko šią pilietybę.
Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje visiems buvo pasiūlyta pasirinkti. Nedidelis skaičius rusų, pavyzdžiui, neėmė Lietuvos pilietybės, o pasirinko Rusijos. (Apie tuos, kurie nelegaliai, pažeisdami įstatymą naudojasi ir gautu Rusijos pasu, čia nekalbama.) Ar buvo tokių asmenų, ar tokių yra, kurie nenorėjo lietuviško paso, o rinkosi lenkišką – Lenkijos Respublikos, duomenų neskelbta, tad gal nėra.
Dabar Lietuvos piliečiams, kurie to pageidauja ir pateikia įrodymus, duodamas Lenkijos valstybės nustatytas dokumentas, kad štai šis asmuo priklauso lenkų tautai. Lenkijos piliečiai negali gauti tokio dokumento (sako Lenkijos Respublikos įstatymas). Lenkai, gyvenantys daugybėje užsienio šalių labiau į Vakarus, taip pat negauna „lenko kortos“, patvirtinančios priklausomybę lenkų tautai. Ar jie – ne lenkai, ar tik nepriklauso tautai, to naujasis įstatymas neaiškina. Išimtis pagal jį daroma asmenims, gyvenantiems Rytuose. Tai tiksliai politiškai apibrėžta erdvė, 15 užsienio valstybių nuo Estijos (ne Suomijos) iki Kirgizijos (ne Mongolijos). Turbūt apima ir Karaliaučių, kuris nuo 1945 metų peršoko į Rytus.
Pagal šį Lietuvoje negaliojantį užsienio šalies dokumentą išeina, kad Lietuvos lenkas, gyvenantis, pavyzdžiui, Klaipėdoje, yra „lenkas Rytuose“. Lietuvos pilietis lenkas dirbantis kur nors Europoje arba Amerikoje, jei nori „kortos“ dokumentu pabrėžti savo kitokią tapatybę, tampa „lenku Rytuose“. Jis – ypatingos kategorijos, kuri skiriasi nuo tiesiog lenko. Taip Varšuva, negudriai sekdama gudresnę Maskvą, įtvirtina galvose negerą posovietinės erdvės sąvoką, atiduodama jai ir buvusios SSRS laikinai užgrobtas Baltijos valstybes. Su šia geopolitika Varšuva nejučia ir pati žengtelėjo į Rytus. Žinoma, lenkai, kuriuos liečia tas oficialus pasiūlymas, patys pasirinks, ar jie nori būti „lenkais Rytuose“, kažkokiais rytiečiais, o gal tiesiog europiečiais Europos Sąjungoje.
Būtent „Polak na Wschodzie yra ta skiriamoji etiketė, pagal kurią gali gauti „lenko kortą“ – ne bet kokio, o „Rytų lenko pažymėjimą“. „Lenko korta“ gali būti pripažįstama asmeniui, kuris deklaruoja priklausąs lenkų tautai – taip yra lenkiškame įstatymo tekste. Naujagimis dar nieko panašaus nedeklaruoja, bet įtraukiamas į lenkų tautą tėvų prašymu. Iki 16 metų jo sutikimo nė nereikia – taip suvokiamos vaiko teisės.
Visai šiai separatinio rūpesčio politikai vykdyti pagal priimtą įstatymą Varšuvoje steigiama „Rytų lenkų klausimų taryba“, į kurią, beje, nė vienas Rytų lenkas negalės įeiti kaip jos narys ir pamatyti, ką taryba jam sprendžia. Gal ir labdarą dalys. Dabar, pasakojama, į Rytų Lietuvos kaimus ar miestelius kažkas atveža labdaros ir dalija pagal sąrašą: tam davė, o kaimynui – ne. „Tu – lietuvis“, – paaiškina nustebusiam ir užgautam. Gal ir tai bus paskata vargšams imti „lenko kortą“. Bet kodėl tokios organizacijos vadinasi katalikiškomis, sunku suvokti. Jėzus Kristus nepritartų. Apie tai yra pasisakęs iš anksto.
Dar įsteigta oficiali institucija, kuri sprendžia, kas vertas, o kas negauti posovietinio lenko Rytuose kortą. Tai Lenkijos konsulas. Jis mat nustato, ar tūlas Lietuvos pilietis pakankamai pramokęs lenkų kalbą (kai kurie sako, „vietinę“), ar nėra kenkęs Lenkijos Respublikai arba tiesiog „užgavęs lenkų“. Konsulas turi įstatymo galią atimti „lenko kortą“, tad Lietuvos piliečiai su korta bus kontroliuojami. Nė mur mur, tarkim, prieš savivaldybės ar partijos bosą. Ekspertizė – vieno konsulo rankose, ar užgavo kuris nors lenkas kitus lenkus, ar ne. Svari bus ir partijos nuomonė, pavyzdžiui, ar lenko priklausymas kitai partijai – užgaulus ar ne. Tačiau itin aktualūs taps dezintegruojantys politiniai dalykai. Kai Lietuvoje turime mišinį jaudinančių ir prieštaraujančių vienas kitam istorijos aiškinimų, kiekvienas precedentas bus svarbus, ir konsulas laikys rankose dagtį nuo parako statinės. Toks tas kaimyninės šalies įstatymas.
Jam labai pritaria kai kurie Ukrainos rusai, kurie siekia atitinkamo Rusijos (!) įstatymo. Jis jau rengiamas – Lenkijos pavyzdžiu. Tai būsianti „ruso korta“, tinkama dar smagesniam lošimui Lenkijos jau aprobuotoje neva posovietinėje erdvėje. Taip liberaliai konservatyvus Lenkijos Seimas bus neatsargiai, nesąmoningai padėjęs putininei Rusijos Dūmai.
„Lietuvos žinios“, 2008 lapkričio mėn. 17 d.
www.delfi.lt
Voruta. – 2008, lapkr. 22, nr. 22 (664), 6.
