Lenkų europarlamentaras: atakuokime Lietuvą
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Futbole geriausia gynyba yra ataka, o lietuviams labiau suprantamame krepšinyje, turbūt, taip pat.
Sunku, tačiau šiandien turime pasakyti – juokai baigėsi ir tiesiog reikia atakuoti Lietuvą, savo internetiniame bloge tinklalapyje Onet.pl rašo lenkų europarlamentaras Januszas Wojciechowskis, buvęs šios šalies Vyriausiosios kontrolės valdybos rūmų pirmininkas.
Europarlamentaro manymu, Lietuvą politiškai reikia atakuoti visuose įmanomuose tarptautiniuose susitikimuose už įstatymų laužymą ir aiškų lenkų mažumos diskriminavimą.
Pasak opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos europarlamentaro, „Lietuvos valdžia tiesiog akyse šaiposi iš lenkų“.
„Lietuva yra ES narė, Europos Tarybos tautinių mažumų konvencijos signatarė, 1994 metais pasirašė tarpvalstybinę sutartį su Lenkija. Tuose dokumentuose yra aiškiai pasakyta, jog tautinės mažumos turi teisę rašyti savo vardus ir pavardes gimtąja kalba“, – teigia europarlamentaras.
Pasak jo, Lietuva tarpvalstybinę sutartį pasirašė, o dabar pačiu blogiausiu sovietiniu pavyzdžiu sako – ne. Jokių lenkiškų vardų ir pavardžių rašybos nebus. Lenkas Lietuvoje turi vadintis ne lenkiškai, kaip jo tėvai ir seneliai, tik lietuviškai, nes taip nori Lietuvos valdžia – piktinasi J. Wojciechowskis.
Jo nuomone, Lietuvos atakos vieta turi būti Europos Parlamentas.
„Ten Lietuva turi išgirsti griežtą kaltinimą, jog laužo tarptautinius įstatymus, jog laužo žmogaus teisių standartus, jog savo elgesiu bando pakasti pamatus, ant kurių laikosi ES. Ir tegul Lietuvos politikai nekalba nesąmonių, jog kaltinimai Lietuvai tarnauja Rusijai. Imperinius polinkius Rusijoje būtent skatina tai, ką jau seniai daro Lietuvos valdžia“, – teigia savo bloge lenkų europarlamentaras.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
„Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“, – teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės naudoti“, – žurnalistams penktadienį (lapkričio 6 d.) sakė R. Šukys.
Andriaus Syto nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
Lietuva
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose