Lenko kortelės vingrybes Lietuva palieka spręsti Lenkijos valstybei – esą įtarimai dėl dviejų Lenko korteles turinčių Lietuvos Seimo narių galimų sąsajų su Lenkija gali būti panaikinti pakeitus kaimyninės valstybės vidaus įstatymas. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Stasio Šedbaro, šis klausimas neformaliai jau aptartas ir su lenkų politikais, kurie „patys, be mūsų paraginimų, supranta situaciją“.
„Mūsų nuomone, tai yra daugiau lenkų reikalas analizuoti savo įstatymą ir jie tą jau supranta“, – žurnalistams sakė S. Šedbaras, kuris, kartu su premjeru, užsienio reikalų ministru, Seimo pirmininku bei kitais pareigūnais, trečiadienį dalyvavo Vyriausybėje vykusiame susitikime dėl užsienio politikos.
Pasak parlamentaro, tai yra viena iš nedaugelio išeičių, siekiant panaikinti Lietuvoje kilusias abejones, ar Seimo nariai Valdemaras Tomaševskis bei Michalas Mackevičius yra susiję pasižadėjimu su Lenkija, jeigu turi Lenko korteles.
Pats S. Šedbaras sako, jog jo nuomone, Lenkijos įstatymas, kuris reglamentuoja kortelių išdavimo tvarką, tiesioginių įsipareigojimų nemini, tačiau ramybės vardan savo žodį esą turi tarti Lenkija, nes Lenko kortelės susirūpinimą sukėlė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
„Mano nuomone, tokių konkrečių įsipareigojimų nėra. Tas įstatymo tekstas vienaip prasideda, kitaip baigiasi. Tai tikrai yra lenkų reikalas peržiūrėti įstatymą ir tas kai kurias abejonių keliančias nuostatas. Šiuo atveju mes manome, kad lenkai priėmė įstatymą, atitinkamai lenkai sukūrė problemą“, – sakė politikas.
Jo teigimu, Lenkija turėtų atsakyti į klausimą, ar Lenko kortelės turėtojai yra įpareigoti kaip nors konkrečiai elgtis ir ar įsipareigojimo nevykdymas negresia konkrečiomis sankcijomis.
DELFI primena, kad į Seimą išrinktas konservatorių-krikdemų atstovas Gintaras Songaila suabejojo, ar Lenko kortelė, kurią yra gavę du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai V. Tomaševskis ir M. Mackevičius, neužkerta jiems kelio tapti parlamentarais.
Lietuvos Konstitucija draudžia į Seimą išrinktiems politikams būti susijusiems priesaika su kita valstybe, o minimi asmenys laimėjo mandatus per spalį vykusius Seimo rinkimus, davė Seimo nario priesaiką ir pradėjo eiti savo pareigas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu nepriėmus konkretaus sprendimo, galvosūkį pasiūlyta perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui, bet nutarimą į jį kreiptis turi priimti Seimas. Tuo tarpu S. Šedbaras sako, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra galimybės, mat pastarasis nenagrinėja kitų valstybių teisės aktų atitikties Lietuvos Konstitucijai.
„Mes negalim kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lenkijos įstatymo atitikimo Konstitucijai. Tai yra Lenkijos įstatymas. Todėl ir nesikreipta. O į Konstitucinį Teismą galima pateki tik vienu keliu – jeigu kažkas inicijuotų apkaltą, kad tikrai buvo įsipareigojimas ir toks įsipareigojimų buvimas duodant priesaiką a priori buvo priesaikos sulaužymas“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas.
Seimo Teisės departamentas gruodžio pradžioje paskelbė turįs abejonių, jog Lenko kortelė gali būti susijusi su pasižadėjimu Lenkijos valstybei, tad klausimo svarstymą perdavė Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja S. Šedbaras.
D.Žalimas: kortelė susijusi su pasižadėjimu Lenkijai
Vilniaus universiteto dėstytojas, teisininkas Dainius Žalimas pritaria Seimo Teisės departamento nuomonei ir kritiškai vertina S. Šedbaro teiginius, jog Lenko kortelė nesusijusi su įsipareigojimais Lenkijai, nes esą lenkiškas įstatymas kortelės turėtojui nenumato jokių pareigų bei sankcijų už šių pareigų nevykdymą.
D. Žalimas tvirtina, jog yra kiek kitaip – pasak jo, Lenko kortelė yra dokumentas, suteikiantis teisę į Lenkijos pilietybę, be to, ji gaunama konsulo akivaizdoje pasižadant priklausyti lenkų tautai. Kortelė gali būti neišduota arba atimta, jeigu asmuo veikia priešingai Lenkijos interesams, o tai, remiantis teisininko žodžiais, yra sankcija už Lenkijos valstybės interesų nepaisymą.
„Vadinasi, asmuo yra susaistytas tam tikru politiniu lojalumo įsipareigojimu su Lenkija, nors jis ir neprilygsta pilietybės saitams“, – DELFI sakė D. Žalimas.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas šiuo klausimu savo nuomonę yra išsakęs 1998 m., kai buvo sprendžiama, ar draudimas kandidatams į Seimo ir savivaldybių tarybų narius būti susijus priesaika arba pasižadėjimu su kita valstybe apima reikalavimą atsisakyti kitos valstybės pilietybės.
„Konstitucinis Teismas draudžia Seimo nariams turėti bet kokius politinius įsipareigojimus užsienio valstybėms“, – remdamasis tuometinius Teismo sprendimu tvirtina D. Žalimas ir pabrėžia, jog, jo nuomone, pasižadėjimo ar priesaikos užsienio valstybei draudimas reiškia bet kokio politinio pobūdžio įsipareigojimo ar lojalumo deklaravimo nepriimtinumą.
Pasak D. Žalimo, viskas, ko reikia, siekiant išspręsti Lenko kortelės klausimą, tai kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Tačiau Teismo, pasak jo, reikia prašyti ne ištirti Lenkijos įstatymo atitiktį Konstitucijai, o išaiškinti 1998 m. priimtą nutarimą.
Ambasadorius E.Meilūnas: diskusijos vyksta ir Lenkijoje
Tuo tarpu Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas teigia, jog, kiek jam teko girdėti, lenkų politikai tarp svarstomų problemų sprendimo būdų iš tiesų mini su Lenkų kortele susijusio įstatymo tobulinimą, tačiau, jo nuomone, iš Lietuvos pusės tiesmukiškai siūlyti keisti Lenkijos vidaus įstatymus yra nekorektiška.
„Lenkijoje irgi vyko diskusija šiuo klausimu ir, kiek man teko girdėti, viena iš Lenkijos politikų nuomonių buvo, kad, galbūt, vertėtų tą įstatymą dėl Lenko kortelės patobulinti. Bet koks bus lenkų pusės sprendimas, čia kitas klausimas“, – sakė E. Meilūnas.
www.DELFI.lt
