Lenkijos Seime atidaryta paroda „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939-1940“

Autorius: Data: 2011-07-14, 17:00 Spausdinti

2011 m. liepos 13 d. Lenkijos Seime buvo atidaryta Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei Lenkijos Tautos atminties instituto parengta paroda „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939-1940“.

Viena iš parodos iniciatorių ir rėmėjų buvo Lietuvos ambasada Varšuvoje. Parodos atidaryme dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkė Seimo narė Urszula Augustyn, Lenkijos Tautos atminties instituto direktoriaus pavaduotoja Agnieszka Rudzinska, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys, buvęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius, Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

Anot Lietuvos ambasadorės Lenkijoje L. Zakarevičienės, paroda apie Lietuvoje internuotus lenkus nukelia į tragiškus praeities įvykius, bet kartu parodo, kaip tautos sugyveno ir padėjo viena kitai labai sunkiu laiku. Parodos atidaryme kalbėjusi B. T. Burauskaitė sakė, kad atsigręždami į 1939 m. rudens įvykius, galime teigti, kad Lenkijos karių ir civilių priglaudimas Lietuvoje 1939-1940 m. ilgiems dešimtmečiams išliks pozityviu ir sektinu mūsų šalių istorijos faktu, liudijančiu, kad net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis mūsų tautos sugebėjo laikytis geros kaimynystės ir tarpusavio paramos principų, nepasiduoti emocijoms, kiršinimams ir įtampos eskalavimui. Šios nuostatos buvo svarbios ne tik 1939 m., jos lieka aktualios ir dabartiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Renginio organizatorius ir svečius pasveikinusi Seimo narė U. Augustyn teigė, kad Lenkijos Parlamentas su pagarba žvelgia į 1939-1940-ųjų metų įvykius, o žinią apie šį istorinį laikotarpį reikia perduoti ir ateinančioms kartoms.

Plk. ltn. dr. G. Surgailis teigė neabejojantis, kad, jeigu būtų galimybė, tiek Lenkija, tiek Lietuva išbrauktų 1939-uosius metus iš savo istorijos. Nepaisant sudėtingos situacijos ir įtemptų santykių, Lietuvai tais metais nusprendus atidaryti administracinę sieną, į mūsų šalį atvyko 13 tūkst. lenkų karių ir 27 tūkst. civilių asmenų. Anot G. Surgailio, kaimynų negalime pasirinkti, turime ateiti jiems į pagalbą ir būti su jais tiek džiaugsme, tiek varge, o Lietuvos valstybė tokį egzaminą išlaikė.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, Birštono miesto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo Berlyne, Lenkijos Centrinio karinio archyvo, Gardino Valstybinio istorinio, archeologinio muziejaus, Lenkijos Tautos atminties instituto, Londono generolo Sikorskio vardo muziejaus, Nepriklausomybės muziejaus Varšuvoje, Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo, Nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos College Park (NARA), organizacijos „Karta“ bei privačių archyvų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje pranešimą spaudai

Daugiau informacijos: http://pl.mfa.lt/index.php?-1273347352

LR ambasados Lenkijoje nuotr.

Nuotraukose:

1. Parodos organizatoriai ir iniciatoriai

2, 3. Parodos fragmentai

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra