Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Tomaš Nalenč kalba balandžio 23 d. Seimo iškilmingame Seimo posėdyje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gerbiamas pone Prezidente, gerbiamasis pone Pirmininke, gerbiamasis pone premjere, ponios ir ponai Seimo nariai,  ekscelencijos ambasadoriai, mūsų artimiausieji Lietuvos sąjungininkai ir bičiuliai!

Mes susitikome ypatingu momentu, po kelių dienų Lenkija ir Lietuva taps pilnateisėmis Europos Sąjungos narėmis. Mūsų valstybės prieš šimtmečius sukūrė kartu vieną galingiausių Europos valstybinių mechanizmų. Per amžius jas siejo bendra istorija. Jos paskutiniu akordu yra pasirašytas prieš 10 metų Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Kas svarbu, istorinius įvykius mes užpildome  šiuolaikiniu turiniu. Dešimtosios metinės šios sutarties pasirašymo tai gera proga pažiūrėti ką mes pasiekėm, verčia susimąstyti apie būsimas bendradarbiavimo kryptis abiejų mūsų valstybių bendroje susivienytoje Europoje. Mes turime šansą remdamiesi geru bendru istoriniu paveldu kurti naują. Šiuo metu abi tautos, Lenkija ir Lietuva  vėl atrado viena kitą.
Džiaugiuosi visų lenkų vardu, jog Lietuva šioms metinėms suteikė aukštą rangą ir yra šioje salėje tiek daug Lietuvos įžymybių, o šitos metinės lydi taip daug visokių politinių ir kultūrinių renginių.
Dabar,  Lenkija ir Lietuva užima atitinkamą tą pačią vietą Europoje ir neramiame pasaulyje. Mes esame tokioje pat geopolitinėje padėtyje. Mūsų akyse įgyvendinami bendri mūsų siekiai, narystė abiejų šalių Europos Sąjungoje ir NATO. Šiandien tuo sunku patikėti, bet dar prieš kelis metus šie tikslai atrodė nepasiekiama svajonė. Visa tai turėtų būti mūsų bendro galiojimo išeities tašku.
Abišalė parama kelyje į Euroatlanto struktūras suvaidino milžinišką vaidmenį. Reikšminti pono Prezidento Valdo Adamkaus žodžiai pasakyti Lenkijoje, kad „mūsų tautų ir valstybių solidarumas sudaro yra mūsų bendros laisvės pagrindas“.
Lenkijai ir Lietuvai praėję keliolika metų buvo pagrindiniu posūkiu naujausioje istorijoje. Gerų santykių su kaimynais kūrimas, jų tarpe su Lietuva, tapo neatskiriamas Lenkijos užsienio politikos neatskiriamas elementas nuo devintojo dešimtmečio pradžios. Kartu su Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu iš Lenkijos pusės 1991 m. rugpjūčio 26 d. ir atkūrus diplomatinius santykius atsivėrėme naujas Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijos puslapis. Puslapis, neatskiriamai susiję su lūžiu, kuris įvyko Europoje po 1989 metų.  Lūžiu, kuris abiem mūsų šalim sugrąžino laisvę ir pilną suverenumą.
Milžinišku žingsniu, kuriant gerus ir tvirtus pagrindus tarpusavio bendradarbiavimo pagrindus tapo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Vienlaikis sutarties ratifikavimas Lenkijoje ir Lietuvoje seimuos įvyko 1994 m. spalio 13 dieną. Lenkijos Respublikos Seimas kasdien padalintas, sąmoningas istorinės šios akimirkos reikšmes ratifikavo sutartį vienabalsiai. Tai Lenkijos parlamento istorijoje neprecedentinis įvykis. Neįmanoma nepaminėti vaidmens, kurį suvaidino ano meto Lenkijos ir Lietuvos Prezidentai. Ponas Prezidentas Algirdas Brazauskas aptardamas 1994 m. susitikime su diplomatinio korpuso atstovais Vilniuje apibrėžė sutartį, kaip svarbiausią to laikotarpio įvykį. Pone Prezidente, mes tikrai jums ypač dėkingi.
Ponas Prezidentas Lechas Valensa pasirašęs sutartį kalbėjo Lietuvos Seime apie to akimirkos istorinę reikšmę, sakydamas taip gražiai: „šiandien Lenkija ir Lietuva paduoda viena kitai ranką“. Aš tik pridėčiau prie šių žodžių, pono Prezidento L.Valensos tokią mintį, kad tą dešimtį metų mes panaudojome, kad paduoti vieni kitiems ne tik rankas, bet ir širdis.
Sutarties tikslas nebuvo tuščios deklaracijos, bet bendrų vienos ir kitos šalies interesų įgyvendinimas, o taip pat tuo pačiu metu žmonių suartinimas. Sutarties ratifikavimas atvėrė kelią dvišalio bendradarbiavimo plėtrai visose plotmėse, politiniame, kultūriniame ir ūkiniame gyvenime.
Noriu čia aiškiai pabrėžti, kad mes nebūdami visiškai laisvais per dešimtmečius, negalėjome plėstis, kartu su Europos demokratijomis. Tuo didesnes reikšmes įgauna faktas, jog praėjus keletui metų, nuo nepriklausomybės atgavimo, pajėgėme pasirašyti savotišką visapusišką „geros kaimynystės Konstituciją“. Taip manau galima pavadinti sutartį, kurios pasirašymo dešimtąsias metines švenčiame šiandien.
Pradėjus nuo sutarties pasirašymą, per sekantį kelių metų laikotarpį, pavyko sukurti solidžius dvišalio bendradarbiavimo  tvirtus teisinius ir institucinius rėmus. 1995 m. birželį buvo pasirašyta laisvos prekybos sutartis. Sudaryta keliasdešimt kitų sutarčių ir susitarimų susijusių su žinybų, vietinės valdžios, nevyriausybinių institucijų, ekonominių, kultūros ir mokslo grupių bendradarbiavimu.
Ir nuo 1997 m. kalbame apie strateginę partnerystę tarp mūsų šalių. Tada įsikūrė nesutinkamos kontaktuose su kitomis valstybėmis institucinės bendradarbiavimo sandaros, tai Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų konsultacinis komitetas, Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių bendradarbiavimo taryba bei Lietuvos ir Lenkijos Respublikų parlamentinė asamblėja. Šios sandaros nepaprastai naudingi pasikeitimo pažiūrų ir bendrų problemų sprendimo, efektyvių kelių ieškojimo forumais.Problemų, kurių vis netrūksta. Ypatingą reikšmę įgauna pastaruoju metu plėtojamas regioninis bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas abipus sienos. Kartu įjungiame į šį bendradarbiavimą Karaliaučiaus sritį ir Baltarusijos Respubliką. Tuo tarpu su Ukraina abi mūsų šalis sieja strateginė partnerystė mūsų Seimuose įkurtos parlamentinės asamblėjos su Ukraina, tai puikus pavyzdys.
Prieš sutarties pasirašymą vyko ilgalaikės derybos. Jos buvo būtinos sudėtingos praeities įvertinimo, atitinkamos formos suradimui, kaip ir ateities apibrėžimui. Šiandien šioje salėje yra tie, kurie atsimena karštą atmosferą, su kuria susidūrėme mes patys ir taip viešoji nuomonė abejose mūsų šalyse. Tiems asmenims šiandien mes turime atiduoti pagarbą ir apdėkos žodžius. Kaskart mažiau mes atsimename tuos skirtumas kurie mus dalijo, pagal istorinį vertinimą tų įvykių, kurie buvo tarp mūsų valstybių. Lenkija ir Lietuva turi bendrą istoriją, kur netrūksta sunkių akimirkų, kuriuos nepasiduoda vienareikšmiam vertinimui, apie juos irgi negalima pamiršti. Liko taip Lietuvos lenkų bei Lenkijos lietuvių problema. Mes supratome, jog vienu ir kitu atveju likdavo atviri ir opūs klausimai.
 Galutinai sutartyje svarbią vietą užėmė įrašai susiję su lenkų tautinės  mažumos teisių apsaugojimo Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje. Reikia pabrėžti, jog šie įrašai visiškai atitinka europietiškus ir tarptautinius standartus. Sutartis įvertino taip pat sudėtingą abiejų tautų istoriją, ilgalaikį lenkų ir lietuvių artumą. Ne kurie iš ano metų problemų šiandien atordo tolimos, nors praėjo vos dešimt metų. Kitos – kaip vardų ir pavardžių rašymo sutarties pasirašymas ir toliau praėjus dešimčiai metų laukia sprendimo. Aš tikiu, kad apie šitą ir apie kitus neišspręstus klausimus mes kalbėsimės kaip bičiuliai, kalba, kuri mus įpareigojo per tuos dešimt metų.
Atvirai, dalykiškai, su pasitikėjimu, jog nuoseklumas ir gera abiejų šalių valia laikui bėgant leis nugalėti visus paskutinius sunkumus. Yra Lietuvos interesas, kad būtų laikomasi lenkų teisių Lietuvoje. Yra Lenkijos interesas – kad Lietuvių teisės Lenkijoje būtų visiškai įgyvendinamos.
Gerbiamieji, aš esu giliai įsitikinęs, jog sutarties pasirašymo dešimtosios metinės taps paskatinimu aktyviau veikti abiejose šalyse tam, kad parodyti palankumą tautinių mažumų reikalavimams. Lai kitas sutarties jubiliejaus minėjimas taps proga pabrėžti visus teigiamus dalykus, kuriuos apvyko realizuoti, tautinių mažumų apsaugos srityje. Kas dėl istorijos, kuri taip labai yra mūsų debatuose, apie kurią kalbėjo ponas Prezidentas, tai palikim istorijos tyrimą ir vertinimą istorikams, tegul padeda mums atitinkamu būdu įvertinti tai, kas mus sieja. Tegu žiūri į tai, kas mus sieja, tegul nenukreipia mūsų dėmesio į kitados dalijančius mus skirtumus.
Į XXI a. įžengėme, kaip atgimusios, laisvos valstybės ir visuomenės, kurios sąmoningai įtakoja savo likimą. Strateginė partnerystė ištekėdavo ir išteka iš  Lenkijos ir Lietuvos užsienio politikos tikslų  identiškumo, narystės Europos Sąjungoje, vos savaitė, kai taps veiksmu ir iš bendrų veiksmų NATO. Lenkija, pasisakydama už „už atvirų durų politiką“ buvo visada Lietuvos siekiu tapti  NATO nare aktyvus advokatas. Už kelių dienų tapsime, kaip minėjau, Europos Sąjungos visateise nare. Tai atveria naujas bendradarbiavimo perspektyvas tarp mūsų šalių bendrų veiksmų tiek dvišalių kontaktų plotmėje kaip ir tarptautiniame forume. Dėl natūralių šis bendradarbiavimas susitelks pirmiausia keliose srityse. Viena iš svarbiausių, tai yra bendrų infrastruktūrinių projektų ViaBaltika ir …baltika įgyvendinimas. Lenkija puikiai supranta, kad Lietuvai mes esame tranzito šalimi į sąjungą. Mes esame sąmoningi, kad Lietuvos siena taps Europos Sąjungos siena.
Iš čia kyla mums svarbūs įsipareigojimai, taip pat finansinio pobūdžio. Mes stengsimės šiuos įsipareigojimus nuosekliai išpildyti. Įstojimas į Europos Sąjungą reiškia taip pat tolesnį Lenkijos ir Lietuvos prekybinių mainų ekonominio bendradarbiavimo ir abišalių investicijų dinamikos kilimą. Mes esame tokių tautų pavyzdžiu, kurios per amžius nugyveno šalia savęs. Abiejų šalių bendradarbiavimas parodė, kaip žmonės turi bendradarbiauti, turi  būti mums rodikliu, kaip šiandien sujungti mūsų piliečius ir rūpintis jų sėkme ir gerove.
Veikdami ir toliau draugystės valstybinių strateginių interesų bendravimo atmosferoje praturtinkime tai, ką pavyko mums iki šiol pasiekti. Prieš mus – Europa. Europa, kurios esame jos dalimi. Tai didelis istorinis šansas. Tikiu, jog visi gerai išnaudojama tą šansą ir tikiu, kad šį šansą gerai panaudosime, kaip gerai panaudojime per praėjusius dešimt metų.
Dar kartą ačiū žmonėms, kurių pastangomis šį dokumentą pasirašėme, šį didelį veikalą. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kalbės Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties signataras A.Brazauskas. Ruošiasi ministras Antanas Valionis. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji vadovai, mielieji svečiai iš Lenkijos, gerbiamasis Seime, ponios ir ponai! Turtingoje Lietuvos ir Lenkijos istorijoje yra daug įsimintinų datų. Šiandien džiugu prisiminti dešimties metų senumo įvykį, 1994 m. balandžio 26 dieną, kai po kelerių dešimtmečių permainingų santykių dvi valstybės susitarė pradėti fiziškai naują lygiateisį geranorišką, abipusiai naudingą kaimyninį bendradarbiavimą. ..ypač svarbus žingsnis, kuris palaiko dvasią ir vedė mus į besivienijančią Europą ir transatlantinę bendriją.
Ši politinė sutartis buvo pasirašyta praėjus dviem su puse metų po mūsų dviejų šalių diplomatinių santykių atnaujinimo. Laikas ir ilgas, ir trumpas, bet tai buvo intensyvių derybų, bendravimo, kon…laikotarpis. Sutartis ir jos projektas liudijo stiprią abiejų šalių politinę valią plėtoti santykius, žiūrint į ateitį ir iš praeities semtis tik tai, kas padeda tolesnei tarpusavio ryšių pažangai.
Šiandien minėdami Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninių bendradarbiavimo sutarties dešimtmetį mes galime pasidžiaugti, jog sunyko istoriniai prietarai vieni kitų atžvilgiu, o bendri tikslai tapo mūsų šalies strateginės partnerystės pagrindas. Tai mūsų įnašas į visą regiono ir visos Europos ateitį. Šiandien matome, kaip Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas padeda siekti ambicingų tikslų, kaip stiprėja mūsų valstybių tarptautinis prestižas.
Tuometiniam Lenkijos Prezidentui Lechui Valensai aš dėkingas už paramą ir ryžtą rengiant šią istorinę sutartį. Ją pasirašydamas kartu su manimi Vilniuje, Prezidentas L.Valensa pareiškė įsitikinimą, kad Lenkija yra natūrali Baltijos šalių sąjungininkė pakeliui į Jungtinę Europą, kad išplėstas Šiaurės Atlanto paktas bus stabilumo garantijos šioje Europos žemyno dalyje.
Sutartis iš tiesų pasitarnavo abiejų šalių euroatlantinei integracijai. Mes, kaip ir Lenkija, jau naudojamės NATO saugumo garantijomis bei kartu prisidedame prie sąjungininkų kovai su terorizmu, o po savaitės tapsime kartu Europos Sąjungos nariais.
Sutartis padėjo pamatus labai visaapimančiam bendradarbiavimui. Todėl paminėti visas sritis bei aspektus trumpoje kalboje yra neįmanoma. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad tarp mūsų valstybių pasirašytos visos pagrindinės sutartys. Vyksta reguliarūs dviejų valstybių vadovų, įvairaus rango vadovų, įvairaus lygio valstybės ir visuomeninių organizacijų susitikimai, diskusijos, priimami abipusiai naudingi sprendimai.
Viena iš aktualių dažnai minimų temų bei sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių yra transporto infrastruktūros plėtra, kartu pavyko pritraukti reikšmingas Europos Sąjungos finansinių struktūrų paramos lėšas, vadinamas ViaBaltika automagistralės projektui, panašios sėkmės tikimės ir rengdami analogišką naujo bendro geležinkelio projekto įgyvendinimą. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas aptariamas ne tik specialistų, bet ir aukščiausiojo lygio politikų. Manau, tos ilgos derybos anksčiau ar vėliau duos rezultatą. Jos bus vaisingos ir energetinius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos bus vienas iš gerų pavyzdžių realaus bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos.
Pasirašydamas sutartį tada sakiau, kad istorija tars žodį apie šią sutartį. Ir po dešimties metų mes jau tarėme žodį ir galime įvertinti dešimties metų atstumą, ką ji reiškia mums visiems.
Dabar drąsiai galiu tvirtinti, kad žodį tarė tikrai nuveikti darbai, pasiekti tikslai ir sėkmingo bendradarbiavimo rezultatai. Esu įsitikinęs, kad pastarajame dešimtmetyje sukurtų bei išplėtoto abipusiškai naudingu bendradarbiavimo principu mes laikysimės ir ateityje. Mums suprantami vienų kitų rūpesčiai ir tikslai, mes dažnai jų sieksime kartu dirbdami išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir NATO. Mūsų laukia naujas abiejų šalių strateginės partnerystės tąsos etapas. O prieš dešimtmetį pasirašytos sutarties pakloti pamatai padės mums mūsų kasdieniniuose darbuose.  Ačiū visiems, kurie taip aktyviai tais 1994 metais dalyvavo rengiant šią pasirašymo sutartį. Širdingai ačiū.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra