Lenkijos lietuviai

Autorius: Data: 2012-03-29, 10:45 Spausdinti

Lenkijos lietuviai

Gintautas EREMINAS

Lietuvių bei kitų baltų genčių ir lenkų ryšiai mezgėsi dar ikivalstybiniu laikotarpiu. XIV a. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus Jogailos dvare, apsigyveno Lietuvos didikų, iš Vilniaus atsivežtų dvariškių, dailininkų, medžiotojų.

XV–XVIII amžiuje Krokuvoje Jogailos universitete mokėsi studentų iš LDK. XV–XVI amžiuje lietuviai ir lenkai ėmė kolonizuoti po karų ištuštėjusią jotvingių teritoriją (didelė jos dalis dabar priklauso Lenkijai); jie tapo artimais kaimynais, kai kur gyveno susimaišę arba įsiterpę vieni į kitų etninius junginius. Didesnė emigracija iš Lietuvos į Lenkiją prasidėjo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Lietuviai vyko mokytis, dirbti į Varšuvą, Krokuvą, Lodzę, į kitus Lenkijos miestus. Lietuvių mokytojų ir kunigų dirbo Lomžos gubernijoje. XVII–XIX amžiuje Seinuose veikė dominikonų spaustuvė, kurioje 1863 metais lietuvių kalba buvo išleista knyga. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Lenkijoje (daugiausia Varšuvoje, Krokuvoje) studijavo Lietuvos kultūros veikėjai: S. Kymantaitė-Čiurlionienė, M. K. Čiurlionis, J. A. Herbačiauskas, J. Naujalis, P. Rimša, S. Šimkus, I. Šlapelis, A. Varnas, J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius. XIX amžiaus pabaigoje pradėjo kurtis lietuvių organizacijos. 1888 Varšuvoje įsikūrė švietėjiška organizacija „Lietuva“. Kultūros ir švietimo draugijos veikė Krokuvoje („Rūta“ 1904–1914 metais) ir Lomžoje (Pagalba, 1905 – ~1914 metais). 1904 įsikūrė Varšuvos lietuvių savišalpos draugija. Prie draugijos veikė dramos būrelis ir choras (chorui vadovavo M. K. Čiurlionis, S. Šimkus, J. Bendorius). Draugija rengė vaidinimus, koncertus, paskaitas, suaugusiųjų kursus. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Seinai tapo žymiu kultūriniu lietuvių centru: čia kunigų seminarijoje mokėsi V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas,  P. Būčys, J. Staugaitis ir kiti. 1905 metais buvo įkurta lietuvių leidykla „Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė“, veikusi iki I pasaulinio karo. 1912–14 m. Krokuvoje veikė LSDP užsienio biuras. Iki I pasaulinio karo dabartinėje Lenkijos teritorijoje gyveno Lietuvos pietvakarių (Seinų apylinkių ir kitur) lietuvių autochtonai ir ~3000 lietuvių imigrantų. Po I pasaulinio karo, atsikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, daugelis Lenkijoje studijavusių ir dirbusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Liko ~1000 lietuvių imigrantų ir prie Lenkijos valstybės prijungtų lietuvių žemių lietuviai autochtonai bei Lenkijos valdomo Vilniaus krašto lietuviai. Po II pasaulinio karo Lenkijoje apsigyveno lietuvių, atvykusių su repatrijuojamais lenkais. Jie daugiausia įsikūrė vakarinėse žemėse (Vroclave, Slupske, Ščecine). Lenkijos lietuvių autochtonų gyvena labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame Lenkijos kampelyje – Seinų ir Punsko krašte. Po II pasaulinio karo Lenkijoje 1957 metais buvo įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros d-ja, 1992 pertvarkyta į Lenkijos lietuvių draugiją.

Oficialiais 2002 metų surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena 5846 lietuvių. Lenkijos lietuvių bendruomenės duomenimis, Lenkijoje 2006 metais buvo ~20 000 lietuvių, ~15 000 jų dėl neigiamo lenkų visuomenės požiūrio vengė užsirašyti lietuviais. Daugiausia lietuvių autochtonų yra Punsko savivaldybėje (~80  gyventojų), Seinų mieste ir valsčiuje (~30–40  gyventojų), Šipliškių, taip pat Suvalkų (Lenkijos lietuvių bendruomenės duomenimis, ~10 000 – 12 000 lietuvių) valsčiuose. Dalis Lenkijos lietuvių per migraciją ir imigraciją yra pasklidę po visą Lenkiją, ypač po šiaurės ir pietvakarių dalį (Gdanskas, Olsztynas, Ščecinas, Vroclavas). Nemažai lietuvių gyvena Lenkijos sostinėje – Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose – Augustave, Krokuvoje, Lodzėje, Lomžoje. Pirmas lietuvių leidinys (žurnalas Aušra), po II pasaul. karo Lenkijoje buvo išleistas 1960 metais, vėliau buvo pradėta leisti žurnalus Varsnos (1972 – 1973 metais), Susitikimai (studentų, ėjo 1983 – 1989 metais).

Lenkijoje 1989 metais žlugus komunistiniam režimui ir jai su Lietuva pasirašius dvišales sutartis, XX amžiaus 10 dešimtmetyje ir XXI amžiaus pradžioje buvo įkurta: Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija (1992 metais), Lenkijos lietuvių bendruomenė (1993 metais), Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (1994 metais), Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija (1997 metais), Lenkijos lietuvių mokytojų draugija (2000 metais). Įkurta klasių dėstomąja lietuvių kalba lenkiškose mokyklose, Seinuose 2005 metais įkurta lietuvių gimnazija. Punske liet. leidykla Aušra (įkurta 1993 metais) leidžia knygas lietuvių, lenkų kalba, taip pat žurnalus Aušra (nuo 1993 metų), Aušrelė (nuo 1997 metų), Suvalkietis (nuo 1997 metų), Pasaulio lietuvis (nuo 2003), dvikalbius leidinius, kalendorius. Punske veikia Lietuvių kult. namai. Čia susibūręs mišrus choras Dzūkija, kaimo kapela Klumpė, choreografinis sambūris Jotva, vaikų ansamblis Puniukai, šokių grupė Vyčiai bei klojimo teatras. Seinuose veikia Lietuvių namai (nuo 2000 metų). Čia įsikūrė mišrus choras Seinijos Aidas, liaudiškos muzikos kapela Sainiai, klojimo teatras. Veikia vaikų ir jaunimo šiuolaikinio šokio ir estrados ansamblis Seina, dailės ir teatro studijos.

Seinų - Punsko kraštas , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra