Lenkijos lietuviai spraudžiami į kampą
Autorius: Voruta Data: 2013-01-18 , 13:57 Spausdinti

Roberta TRACEVIČIŪTĖ
Lenkijos lietuvių bendruomenę užklupo sunkumai. Dėl Lenkijos ministerijos reikalavimo grąžinti dalį dotacijos gali nutrūkti lietuviško žurnalo „Aušra“ leidyba. Seinuose veikiančiam vyskupo Antano Baranausko fondui vietos valdžia užkrovė nekilnojamojo turto mokesčio naštą.
Kaimyninėje šalyje daugiau nei 50 metų lietuvių kalba leidžiamo dvisavaitinio žurnalo „Aušra“ gali nebelikti. Damoklo kardas virš šio leidinio pakibo Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijai priėmus sprendimą, pagal kurį žurnalas turi grąžinti dalį 2011 metams skirtos dotacijos.
Seinų savivaldybė nesutiko atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio vyskupo A. Baranausko fondo. Neabejojama, kad dėl keliolika tūkstančių zlotų patuštėsiančios kišenės nukentės lietuvių kultūrinis gyvenimas Seinų krašte. Mūsų šalies diplomatai ir politikai žada padėti Lenkijos lietuvių bendruomenei.
Netikėtas sprendimas
Žurnalas „Aušra“, kaip ir kiti tautinių mažumų leidiniai, yra remiamas Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijos. Pasak „Aušros“ vyriausiosios redaktorės Irenos Gasperavičiūtės, praėjusių metų pabaigoje buvo gautas šios ministerijos nurodymas grąžinti dalį valstybės dotacijos už 2011 metus, t. y. apie 16 tūkst. zlotų (apie 13,4 tūkst. litų).
„Pasikeitus teisės aktų interpretacijai, pajamos, gaunamos iš leidinio prenumeratos, pradėtos traktuoti ne kaip savas indėlis į projektą, kaip buvo anksčiau, bet kaip dotacijos dalis. Šis sprendimas buvo netikėtas redakcijai, o jo motyvai neaiškūs“, – pažymėjo I. Gasperavičiūtė.
Reikalaujamos grąžinti pinigų sumos, jos teigimu, redakcija neturi, nes už prenumeratą gautos lėšos yra naudojamos žurnalui leisti. Ministerija jau patvirtino skirsianti paramą „Aušros“ leidybai ir šiems metams. Tačiau dėl reikalavimo grąžinti dalį dotacijos žurnalas greičiausiai bus priverstas užsidaryti. „Jeigu turėsime grąžinti pinigus, „Aušra“ nebegalės būti spausdinama, nes neturėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviai netektų pagrindinio priėjimo prie lietuviškos spaudos, – teigė I. Gasperavičiūtė. – Kiek žinau, kitos tautinės mažumos prenumeratos lėšas nurodo kaip savo indėlį ir jiems problemų nekyla, nemalonumų jie nesulaukė.“
I. Gasperavičiūtė neatmetė galimybės, kad ministerijos sprendimas reikalauti grąžinti dalį paramos lėšų gali būti susijęs su dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių įtampa.
Apsunkina kultūrinę veiklą
Dvi Lenkijos lietuviams svarbias įstaigas – „Lietuvių namus“, kur organizuojamas mūsų tautiečių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 metais įsteigtą „Žiburio“ mokyklą – administruojantis vyskupo A. Baranausko fondas neseniai sulaukė Seinų miesto savivaldybės sprendimo, kuriuo yra įpareigojamas sumokėti beveik 16 tūkst. zlotų nekilnojamojo turto mokestį už 6 mėnesius.
Fondo prašymas jį atleisti nuo tokio mokesčio buvo atmestas. Seinų burmistro atsiųstame sprendime teigiama, kad tai prieštarautų svarbiam visuomenės interesui, nes į savivaldybės biudžetą gaunamos įplaukos yra nepakankamos.
Pasak fondo tarybos pirmininko Petro Maksimavičiaus, nekilnojamojo turto mokestį Lenkijoje dažniausiai moka komercinės įstaigos. Vyskupo A. Baranausko fondas – ne pelno siekianti organizacija, visas gautas lėšas skirianti lietuvių kultūrai ir švietimui puoselėti. „Lenkijos tautinių mažumų įstatymas įpareigoja savivaldybes jei jau neremti, tai bent neapkrauti papildomais mokesčiais tautinių mažumų institucijų. Mūsų mokykla nėra komercinio pobūdžio, jokio pelno iš to negauname, taip pat ir „Lietuvių namai“. Visos fondo valdžios – taryba, valdyba, kontrolės komisija – dirba visuomeniniais pagrindais“, – pabrėžė P.Maksimavičius.
Anot jo, Seinų valdžia neremia lietuvių kultūrinės veiklos, o apkraudama mokesčiais ją tik apsunkina. „Manau, tai sąmoningas sprendimas, siekiant daryti spaudimą fondui, kuris administruoja Lietuvai gana svarbias institucijas“, – įsitikinęs P. Maksimavičius.
Jaučia spaudimą
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra dėl minėtų valdžios sprendimų įžvelgia spaudimą. „Esame įsprausti į kampą. Iš vienos pusės daugėja antilietuviškų išpuolių, naikinamos vietovardžių lentelės, kultūros paminklai, niekinamas mirusiųjų atminimas kapinėse, o iš kitos pusės patiriame valstybės administracijos akivaizdų spaudimą“, – teigė jis.
Neseniai į Lenkiją dirbti atvykęs Lietuvos konsulato Seinuose įgaliotasis ministras Vytautas Gudaitis LŽ sakė, kad minėtos problemos jam yra žinomos. „Tai situacija, kuri kartkartėmis kartojasi. Manau, bendruomenė jautė, kad taip gali būti. Jau ėmėmės tam tikrų priemonių, darysime viską, kad sušvelnintumėme situaciją“, – tikino jis.
Nepaliks nuošalyje
Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui nemalonios žinios iš Lenkijos lietuvių bendruomenės buvo naujiena. Jo nuomone, kilusios problemos – taip pat ir normalių santykių su Lenkija nebuvimo bei dvišalio nesikalbėjimo pasekmė. „Kai neturime santykių, kai niekas nesusitinka, tokios pasekmės ir būna. Imsimės žingsnių, aiškinsimės, kodėl taip yra“, – tvirtino G. Kirkilas.
Dėl to jis žadėjo kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, taip pat šiuos klausimus kelti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pažymėjo nežinantis teisinės padėties minėtais klausimais. „Galiu pasakyti viena – lietuvių tautinės mažumos situacija yra nelygintina su tuo, ką turi lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Nekalbu apie dramatiškai sumažėjusių lietuviškų mokyklų skaičių, net „Žiburio“ gimnazija neišsilaikytų, jei jos pinigais neremtų Lietuva. Lietuvių kilmės vaikai mokosi iš lenkiškų vadovėlių lietuviškose pamokose. Liūdna tradicija, – sakė A. Ažubalis. – Manau, kad panašūs lietuvių tautinės mažumos padėties klausimai turėtų būti svarstomi netrukus įvyksiančio užsienio reikalų ministro vizito į Lenkiją metu.“
„Lietuvos žinios“
Nuotraukoje: I. Gasperavičiūtė
Lenkijos lietuviai: Vėl susiduriame su neperžengiamais sunkumais
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-11, 13:55
-
Sigitas Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
~ Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-04, 09:12
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54
-
Lietuvos valstybei šis kraštas yra labai svarbus
~ Europa, Kultūra, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2020-11-05, 10:16