Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų

Autorius: Voruta Data: 2011-10-25, 16:09 Spausdinti

Konferencija, skirta Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-mečiui.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį (2011 10 24) neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Apsiribota tik pažadais, o anot Lenkijos lietuvių, problemos liko tos pačios – mokykloms trūksta pinigų, kol kas nebus ir vadovėlių lietuvių kalba.

Lenkija prieš porą savaičių vykusiame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikime žadėjo parengti tautinių mažumų mokyklų finansavimo pakeitimus ir pristatyti juos pirmadienį Punske.

Tačiau Lenkijos lietuviai sako neišgirdę konkrečių siūlymų apie papildomą finansavimą lietuvių kalba dėstomose mokyklose, vien tik pažadus.

„Įgyvendinant lietuviško švietimo plėtrą, mažoms mokykloms iš valstybės biudžeto buvo skiriama papildomai nuo 50 iki 150 proc. lėšų. Tačiau toms mokykloms, kuriose dėstoma lietuvių kalba, sunkiau, trūksta lėšų. Ieškome būdų, kaip išspręsti papildomą finansavimą“, – teigė Lenkijos tautinių mažumų departamento direktorius Dobieslawas Rzemienieckis.

Nieko nekalbama ir apie papildomą Seinų Žiburio gimnazijos finansavimą, kurios steigėjas – Antano Baranausko fondas, nei apie Punsko Kovo 11-osios licėjų ar Vidugirio mokyklą.

„Suprantame, kad mažos mokyklos turi problemų dėl lėšų. Bet manau, kad naujas švietimo įstatymas, kuriame bus numatyta mokyklų sugrupavimas, bus naudingas tautinėms mažumoms. Darželius jungsime prie pradinių mokyklų ir tuomet mokykloms atsirastų finansavimas, nes jį gautų iš valstybės, o ne iš savivaldybės“, – sakė Lenkijos švietimo ministerijos sekretorius Miroslawas Sielatyckis.

„Aš manau, kad tai niekuo nesusiję su tautinėmis mažumomis. Seinuose turime tokią situaciją, kad mokyklos steigėjas nėra savivaldybė ir savivaldybė, nei miesto, nei valsčiaus, neprisideda niekuo. Visoje valstybėje savivaldybės prideda 30 proc. prie savo mokyklų išlaikymo. O kieno piliečiai yra tie Seinų vaikai? Mano giliu įsitikinimu, vien tas faktas yra diskriminuojantis“, – tvirtina Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Po Lenkijos švietimo reformos, vykusios prieš trejus metus, lietuviškų mokyklų moksleiviai liko be lietuviškų vadovėlių. Pedagogai mokinius moko iš Švietimo ministerijos nepatvirtintų vadovėlių.

Lenkija žada neatsisakyti įprastų vadovėlių, tačiau siūlo leisti elektroninius.

Jeigu Punsko valsčius negaus papildomai lėšų švietimui, jau rugsėjį teks uždaryti tris lietuviškas kaimo mokyklas.

„Konkrečiai niekam niekas nieko nepasako. Tik tiek, kad pradėti darbai ar kad pradėtos kalbos. Man atrodo, kad konkrečiai mes žinosime metų pabaigoje arba kitų pradžioje, kai bus nauji papildomi duomenys apie įplaukas į savivaldybės biudžetus. Jeigu matysime, kad yra padidinta suma švietimui, tada viskas bus aišku“, – kalbėjo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Per dešimtį metų Punsko ir Seinų kraštuose buvo uždarytos septynios mokyklos, kuriose buvo dėstoma lietuvių kalba.

www.punskas.pl

Seinų - Punsko kraštas 10 metų, Dobieslawas Rzemienieckis, Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuviai, Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-metis, Lėšos, Lietuva - Lenkija, Lietuviškos mokyklos, Miroslavas Sieliatyckis, Palenkė, Punskas, Seinai, Švietimas, Švietimo reforma, Tautinės mažumos, Vytautas Liškauskas

---

---