Lenkai Seimo nariai siūlo keisti Švietimo įstatymo nuostatas, o kai kurių – išvis atsisakyti

Autorius: Data: 2011-09-14, 10:10 Spausdinti

Lenkai Seimo nariai siūlo keisti Švietimo įstatymo nuostatas, o kai kurių – išvis atsisakyti

Šarūnas ČERNIAUSKAS

Trys lenkų atstovai Seime – Jaroslavas Narkevičius, Michalas Mackevičius ir Leonardas Talmontas – siūlo perrašyti aistras tarp Vilniaus ir Varšuvos keliantį Švietimo įstatymą. Jų teikiamose įstatymo pataisose siūloma dalies permainų įsigaliojimą nukelti iki 2015-ųjų, o vietomis grąžinti lig šiol galiojusią tvarką.

Kaip DELFI teigė pataisų iniciatorius J. Narkevičius, lenkų parlamentarai kai kurias įstatymo nuostatas laiko tiesiog neteisingomis. Esą Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo bei pilietiškumo pagrindų mokymas valstybine kalba turėtų būti įvestas ne dabar, o 2015-ųjų rugsėjį. Taip pat siūloma grąžinti senąją tvarką, pagal kurią tautinių mažumų moksleivių pasiekimai lietuvių kalbos egzamine vertinti skirtingai, nei lietuvių.

Be to, parlamentarai siūlo papildyti įstatymo straipsnį, nustatantį, kad tautinių mažumų mokyklose, kur mokosi ir lietuvių tautybės vaikai, turi būti bent viena klasė, kur vidurinio ugdymo programa įgyvendinama valstybine kalba. Šią įstatymo dalį J. Narkevičius, M. Mackevičius ir L. Talmontas siūlo papildyti analogiška nuostata: kad mokyklos, kuriose mokosi dviejų tautybių vaikai, bent vieną klasę ugdytų tautinės mažumos kalba.

Siūlo atidėti permainas

Dalies dabar galiojančio įstatymo įsigaliojimą lenkų parlamentarai siūlo nukelti ketveriems metams. Esą dabar įvestos permainos tautinių mažumų moksleiviams yra pernelyg staigios ir reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Kad būtų taip vadinamas moratoriumas ketveriems metams“, – DELFI sakė J. Narkevičius.

Neparuoštos mokyklos, nėra nei vadovėlių, nei programų. Mokytojai nieko nežino, pagal ką tai daryti. Kenčia vaikai, ir to nebūtina daryti“, – pridūrė politikas.

Šalie lietuviškų klasių prievolės – ir pareiga mokyti tautinės mažumos kalba

Antrasis lenkų parlamentarų siūlomas pakeitimas apima mokyklas, kur mokosi dviejų tautybių moksleiviai. Šiuo metu galiojančią nuostatą, jog tokiose mokyklose bent viena klasė visą vidurinės mokyklos kursą turi mokytis valstybine kalba, siūloma papildyti, įvedant analogišką prievolę mokymui tautinės mažumos kalba.

Jeigu yra ir tautinių mažumų kalba, kad bent vienoje mokykloje, bent vienoje klasėje būtų ir tautinių mažumų kalba. Jeigu yra mokykla, kur ugdymas vykdomas skirtingomis kalbomis – sakykime, lietuvių ir lenkų – arba jeigu yra dvi atskiros mokyklos su lenkų ugdomąja kalba ir lietuvių ugdomąją kalba, dabartinė įstatymo versija reglamentuoja, kad privalu išsaugoti bent vieną mokyklą arba bent vieną klasę, kur ugdymas vykdomas lietuvių kalba. Apie kitą (kalbą – DELFI) nieko nekalbama. Tai aš pratęsiu: kad jeigu yra ir tautinių mažumų, kad bent viena (klasė – DELFI) būtų išsaugota. Kitaip tariant, lygios galimybės“, – aiškino J. Narkevičius.

Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas netenkina

Tuo tarpu įstatymo nuostatą, nurodančią, kad lietuvių kalbos egzamino pasiekimai visiems vertinami vienodai, parlamentarai siūlo pašalinti.

Įstatyme nurodoma, kad įvedamos suvienodintos programos visų dalykų. Tame tarpe – ir valstybinės kalbos. Vis dėlto mes siūlome palikti senąjį variantą, kad būtų skirtingi dalykai: gimtosios lietuvių kalbos ir valstybinės kalbos“, – tęsė J. Narkevičius.

Lietuvybei nesipriešina

Jis taip pat pabrėžė, kad šiomis pataisomis lenkų tautybės parlamentarai nesiekia susilpninti lietuvių kalbos svarbos tautinių mažumų ugdyme.

Jokio priešinimosi lietuvybei ar lietuvių kalbai. Atvirkščiai – galvoju, kad tose apylinkėse, kur egzistuoja dviejų tautų mokyklos, nebus supriešinimo, nebus suteikiama privilegijų vienai (tautai – DELFI), o bus lygios galimybės“, – sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, tikimasi Švietimo įstatymo pataisas Seime apsvarstyti kuo greičiau, galbūt dar šiemet. Esą gali būti konsultuojamasi ir su Lenkijos bei Lietuvos ekspertų darbo grupe, šią savaitę pradėjusia svarstyti lenkų švietimo Lietuvoje klausimus.

Švietimo įstatymo įsigaliojimui, lenkų politikų duomenimis, prieštarauja daugiau kaip 60 tūkst. lenkų tautybės Lietuvos gyventojų. Dėl šio įstatymo Lietuvą aršiai kritikuoja aukščiausi Lenkijos politinio elito atstovai.

DELFI primena, kad Lietuvos atžvilgiu retoriką pastaruoju metu sugriežtino ne tik didelių simpatijų mūsų šaliai nedemonstruojantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis.

Kilus ažiotažui dėl naujojo Švietimo įstatymo poveikio lenkų mažumai, skubų vizitą į Lietuvą surengė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kritikos Lietuvai negailėjo ir ekspremjeras Jaroslawas Kaczynskis, eilę metų palaikęs Lietuvą Lenkijos politinėje arenoje. Galiausiai prabilo ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis, pareiškęs, kad Lenkija be reikalo eilę metų laukė geros valios iš Lietuvos dėl lenkų tautinės mažumos padėties pagerinimo.

R. Daukanto piešinys

www.delfi.lt

Lietuva - Lenkija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra