Lenkai ir kiti tautinių mažumų atstovai mitingavo prie Seimo, moksleiviai pamažu traukėsi

Autorius: Data: 2011-09-23 , 16:37 Spausdinti

Lenkai ir kiti tautinių mažumų atstovai mitingavo prie Seimo, moksleiviai pamažu traukėsi

Šarūnas ČERNIAUSKAS

2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienį, lenkų organizacijos rinkosi į didžiulį mitingą prie Seimo. Renginį, kuriame galėjo dalyvauti iki 5,3 tūkst. žmonių, stebėjo gausios policijos pareigūnų pajėgos.

Šiuo mitingu tautinės mažumos reiškia nepasitenkinimą Švietimo įstatymo nuostatomis. Renginio organizatoriai reikalavo visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo atšaukimo bei „nutraukti mokyklų su valstybine dėstomąja kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu“.

Trispalvė su gedulo juosta

Apie 15.10 val. aikštelėje prie Seimo rūmų pradėjo rinktis pirmieji protesto dalyviai. Mitingo dalyviai į rengionio vietą keliavo tiek pėsčiomis, tiek autobusais. Jau apie 15.15 val. prie Seimo buvo daugiau žmonių, nei keliomis valandomis anksčiau susirinko prie Vilniaus rajono savivaldybės, kur dėl lietuvių mokyklų reorganizacijos protestavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.

Mitingo dalyviai – įvairiausio amžiaus: nuo pradinukų ir abiturientų iki senolių. Daugelis prie Seimo atsinešė plakatus ir transparantus su Lietuvos švietimo politiką smerkiančiais bei supratimo prašančiais užrašais, kai kurie atsinešė Lenkijos vėliavas.

Protestuotojų nuotaiką atspindėjo ir atributika prie tribūnos, iš kurios aidėjo renginio organizatorių kalbos. Ten buvo pastatyta Europos Sąjungos vėliava bei Lietuvos trispalvė. Pastaroji – su didele juoda gedulo juosta.

Sunku pasakyti, ar prie Seimo buvo susirinkus 5 tūkst. žmonių minia. Tačiau dar neprasidėjus renginiu buvo matyti, kad mitingas yra tūkstantinis.

Prasidėjus mitingui, lenkų atstovai buvo paraginti sukalbėti maldą ir prašyti Aušros vartų Šv. Marijos malonės.

Moksleiviai bijo artėjančių egzaminų

DELFI kalbinti moksleiviai iš lenkų mokyklų sutartinai teigė nesipriešinantys lietuvių kalbai, tačiau pasikeitusi pamokų bei egzaminų tvarka jiems kelia šiurpą. Esą permainos pernelyg staigios, ir daugelis iš jų tiesiog nespės prisitaikyti.

„Norime savo teises apginti. Mūsų tėvai nuo pirmos klasės leidžia mus į lenkiškas mokyklas, mokomės lenkiškai geografiją, istoriją. O dabar nori padaryti taip, kad mus mokytų kaip lietuviškose mokyklose. Ir dar tie egzaminai“, – kalbėjo vienas devintokas.

Pasak jo, ypač daug streso patiria vyresnių klasių moksleiviai, pasikeitusių egzaminų prisibijo ir jaunesni.

Panašius nuogąstavimus išreiškė ir DELFI kalbintas vienuoliktokas. „Esu vienuoliktoje klasėje. Man, pavyzdžiui, per sunku per dvejus metus pasiekti tokį lygį, kokį mūsų draugai iš lietuvių mokyklų per visą laiką, kurį mokosi, gali pasiekti“, – sakė vaikinas.

Pasak jo, egzaminų baiminasi jo klasės draugai ir bičiuliai, kurie ketina Lietuvoje studijuoti specialybes, į kurias stojant vertinami lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Pats vaikinas teigė labai rimtai svarstantis galimybes studijuoti užsienyje.

Kalbos apie politikavimą žeidžia

DELFI kalbinta dviejų mokyklinukų mama teigė, jog jos vaikams – ypač dešimtokei dukrai – permainos smogė it žaibas iš giedro dangaus.

„Gal pagaliau atkreips dėmesį į mus? Į mūsų norus, į mūsų reikalavimus, į mūsų teises, – kalbėjo moteris. – Sunkiai. Vaikai dabar gavo tiesiog labai didelį krūvį. Sunku bus mūsų vaikams mokytis. Vis dėlto jie galvoja lenkiškai vis tiek. Bus sunkoka. Ir istorija, ir geografija… nežinau. Be abejo, jie viską galės, jie išmoks. Bet laiko užima žymiai daugiau.“

Pašnekovė teigė nesuprantanti, kodėl Lietuvos vadovai tautinių mažumų reikalavimus suveda į politiką. „Ne, čia nėra politikos. Čia visi galvoja apie savo vaikus“, – sakė ji.

Tiesa, kai kurie mitingo dalyviai neslepia manantys, kad renginys turi ir politinį atspalvį.

„Gal biškutį yra politizuotas, bet jeigu tiesiai šviesiai, galima taip pasakyti, kad visgi nepagalvotai yra padaryta (švietimo sistemos pertvarka – DELFI). Reikėjo Seime apsispręsti normaliai, o ne taip iš karto. Taip nieks nedaro“, – DELFI sakė vidutinio amžiaus mitingo dalyvis.

Jis, kaip ir kiti pašnekovai, teigė, jog lietuvių kalbos stiprinimas pernelyg drastiškas, prie jo nespės prisitaikyti abiturientai ir kiti vyresnių klasių moksleiviai.

„Reikėjo daryti nuo kokios penktos klasės, kad būtų (pereinamasis – DELFI) laikotarpis. Kad žmonės galėtų po biškį priprasti. Duoda mums iškart „į galvą“ vaikai mokėsi 11 metų, o dabar turi iškart, per vienus metus, padaryti pažangą tokią, kad galėtum kalbėti normaliai, kaip ir lietuviai“, – sakė vyriškis.

Sulaukė profsąjungos palaikymo

Paramą mitinguotojams išreiškė ne tik tautinių mažumų organizacijų atstovai, bet ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

„Prisiminiau, kaip mes kalėdinę dovaną švietimo ministrui (Gintarui Steponavičiui – DELFI) įteikėme – ausų krapštukus. Kodėl mes juos įteikėme? Todėl, kad jis mūsų negirdi. Tai dabar yra analogiška situacija. Šį kartą ministras negirdi ne tik jūsų, bet taip pat negirdi ir profesinės sąjungos. Jisai negirdi ir tarptautinių organizacijų“, – kalbėjo R. Osipavičiūtė, pabrėždama, kad padėtimi Lietuvoje susirūpino ir tarptautinė švietimo sektoriaus profsąjunga „Švietimo internacionalas“.

Profsąjungos vadovės žodžius minia palydėjo ovacijomis.

„Peršasi išvada, kad ausų krapštukus reikės įteikti ne tik švietimo ministrui, bet ir mūsų premjerui, ir Seimo Švietimo, kultūros bei sporto komiteto pirmininkui“, – pridūrė R. Osipavičiūtė.

Ji sykiu pažymėjo, kad tautinių mažumų mokytojai nespės paruošti savo auklėtinių pasikeitusiems egzaminams. „Mūsų profsąjunga siūlo, kad tai būtų ilgesnis (pereinamasis – DELFI) laikotarpis. Švietimo įstatymas yra, jo atšaukti teisiškai mes negalim. Tačiau mes galime priimti poįstatyminius aktus būtent dėl tautinių mažumų mokyklų likimo. Reikia mažiausiai 5-7 metų, kad būtų galima lygiaverčiai tiek lietuvių mokiniams, tiek tautinių mažumų mokiniams laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Mes už tai, kad jūs esate teisūs šitoje situacijoje. Ir mes manome, kad valdžia privalo kalbėtis su tais žmonėmis ir su mokytojų atstovais lygiaverčiai. Susėsti prie stalo ir spręsti problemas, o ne važiuoti buldozerio principu“, – pabrėžė R. Osipavičiūtė.

Į mitingo dalyvius kreipęsi tautinių mažumų atstovai vienbalsiai tvirtino nedemonstruojantys jokių antilietuviškų nuotaikų. Tačiau antilenkiškos ir ksenofobiškos nuotaikos Lietuvoje esą akivaidžiai stiprėja.

Komplimentai lietuvių vardu – iš partijos kolegės lūpų

Renginio vedėjai taip pat pareiškė, kad lenkams paramą reiškia ir lietuvių atstovai. Kaip to įrodymas, į tribūną žengė studente iš Druskininkų pristatyta Gintarė Pugačiauskaitė.

Ji kalbėjo, kad lenkų ir kitų tautinių mažumų pretenzijos yra teisingos ir pagrįstos, kad dabartinė Lietuvos valdžios veikla primena sovietmetį. Mergina taip pat gyrė lenkų mažumą už tai, kad ji turi gerus ir tinkamai jai atstovaujančius lyderius.

Tiesa, renginio organizatorei pamiršo pasakyti, kad lietuvių atstove pristatyta G. Pugačiauskaitė priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 21-erių studentė savivaldos rinkimuose kandidatavo į Druskininkų savivaldybę. LLRA sąraše jai teko 17-asis numeris.

Apie 16.50 val. mitinguotojų gretos pradėjo retėti. Iš minios nedideliais būreliais pradėjo trauktis moksleiviai.

J. Razma: tai politikavimas

Valdantieji šį mitingą vadina politizuotu. Esą taip politinį kapitalą kraunasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

„Tokioms protesto formoms nėra jokio pagrindo. Dėl Švietimo įstatymo pataisų vyksta intensyvus lenkų mažumos atstovų dialogas su Vyriausybe, Švietimo ir mokslo ministerija jau yra žengusi žingsnį kompromiso link, šiuo klausimu, mano žiniomis, konstruktyviai dirba Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė. Mūsų frakcijos durys taip pat visuomet atviros, galime kalbėtis, teikti bendrus pasiūlymus Vyriausybei, tačiau tokios iniciatyvos nesulaukėme“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Jis taip pat stebėjosi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ penktadienį organizuotu mitingu prie LLRA kontroliuojamos Vilniaus rajono savivaldybės. Esą „tvarkiečiai“ elgiasi keistai, kalbėdami apie kovą su lietuvių mokyklų naikinimu Vilniaus krašte, kai patys savo frakcijoje Seime turi tris LLRA atstovus.

„Kyla klausimas, ar tos pačios frakcijos nariai nesusikalba, jų požiūriai radikaliai skiriasi? O gal, priešingai, tokie priešpriešos mitingai yra siekis kurstyti aistras ar net bandyti išprovokuoti nesantaiką tarp bendrapiliečių, kaimynų, kolegų?“, – retoriškai klausė J. Razma.

Mitingą prie Seimo rengė būrys stambiausių tautinių mažumų organizacijų: LLRA, Rusų aljansas, Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija bei F. Skorinos baltarusių kalbos draugija.

Šarūno Mažeikos ir Dmitrijaus Radinsko nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: Mitingas dėl tautinių mažumų švietimo

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra