Lemtingas lietuvių manevras atgis makete

20 kvadratinių metrų ploto maketas Lietuvos nacionaliniame muziejuje išsiskirs ir savo detalumu – besikaunančias puses vaizduos daugiau kaip tūkstantis kareivių, vedamų Vytauto ir Jogailos.

Pasak istoriko, prie maketo dirbsiančių viduramžių tyrinėtojų grupės vadovo Dariaus Barono, maketas pirmiausia tarnaus edukaciniams tikslams.

 

„Žiūrovams siekiama parodyti gerai organizuotą lietuvių kariuomenę – raitelius, pėstininkus, arbaletininkus. Kadangi maketas negali pavaizduoti visos Žalgirio mūšio dramos, todėl susitelksime ties dramatiškiausiu mūšio momentu – lietuvių apgaulingu manevru, sudavusiu mirtiną smūgį kryžiuočiams.

Norime suteikti garbingą vaidmenį ne tik Vytautui Didžiajam, bet ir karaliui Jogailai. Tai būtų istoriškai teisingai pagrįsta mintis, nes, pavyzdžiui, garsiajame lenko Jano Mateikos paveiksle Jogaila „nustumtas“ į trečią planą.

Be to, makete stengsimės atkurti mūšio lauko reljefą, visą karių ekipiruotę, aprangą, kuri iki šiol nebuvo rekonstruota. Pradėtas detalus tyrimas, kaip atrodė to meto karinės detalės, nes iki šiol nebuvo atkurta jų visuma. Makete turėtų būti ir ąžuolų su mūšio stebėtojais – žurnalistų pirmtakais“, – užsiminė istorikas.

Deja, paliesti sumodeliuoto mūšio dalyvių nebus galima – maketą dengs stiklo gaubtas.

Pasak maketo sukūrimą finansuojančios įmonės generalinio direktoriaus, visas projektas kainuos per 100 tūkst. litų. Taip pat startuoja interneto svetainė, kurioje bus galima matyti atkurtą Žalgirio mūšio eigą.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, maketas bus kuriamas muziejaus dirbtuvėse, pirmosios figūros iš plastiko bus pradėtos lieti jau gegužės pradžioje, o pats maketas vienoje iš muziejaus antrojo aukšto salių bus montuojamas liepos pradžioje.
 

Kiek laiko maketas bus eksponuojamas, muziejaus direktorė nepatikslino, tik sakė, kad „ilgai, kol moraliai pasens“.

„Tai bus puiki priemonė paįvairinti edukacinei programai, nes Lietuva neturtinga išlikusių XV–XVI amžių reliktų, o maketas bus labai patrauklus to „ūkų amžiaus“ atkūrimas“, – kalbėjo direktorė.

Teigiama, kad šis maketas bus vienas iš didžiausių Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtų projektų Lietuvoje, nors ir neįtrauktas į valstybinę šio jubiliejaus minėjimo programą.

Žalgirio mūšis laikomas vienu iš didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus.

Gyvą Žalgirio mūšio inscenizaciją kiekvienais metais galima pamatyti Lenkijoje, netoli Olštyneko miesto esančiame istoriniame šio mūšio lauke, kuriame pastatytas šį įvykį įamžinantis memorialas. Žalgirio mūšio inscenizacija rengiama jau daugiau nei dešimtmetį, tradiciškai joje dalyvauja apie 100 tūkst. žiūrovų ir apie tūkstantį riterių, kuriuos į renginį siunčia skirtingos šalys.

Jubiliejinei sukakčiai skirta inscenizacija šįmet vyks liepos 14–18 dienomis. Pirmą kartą Lietuvos karius ves Vytautas Didysis, kurį įkūnys lietuvių karininkas.

 

 

Nuotraukoje: Žalgirio mūšio maketas