Legendinė teatro režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė
Autorius: Voruta Data: 2020-09-23 , 11:08 Spausdinti

Elena Glavickienė, Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt
Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda, skirta režisierės, teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės gimimo 80-osioms metinėms paminėti.
Dalia Tamulevičiūtė gimė 1940 metais rugsėjo 30 dieną Senojoje Varėnoje. 1963 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos aktorinio meistriškumo kursą. 1966-1971 m. mokėsi režisūros Maskvos valstybiniame Lunačiarskio teatro meno institute. Grįžusi į Vilnių, pradėjo dirbti režisiere Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1973-1974 m. buvo Kauno dramos teatro vyriausioji režisierė, 1974-1989 m. – Valstybinio jaunimo teatro režisierė. 1971 – 2005 m. D. Tamulevičiūtė – Lietuvos konservatorijos aktorių kursų vadovė, katedros vedėja, profesorė. Per savo pedagoginio darbo metus išleido aštuonias dramos teatro aktorių laidas. Per 18 darbo metų Jaunimo teatre režisierė sukūrė daugiau kaip 30 įvairaus žanro įsimintinų spektaklių. Statė spektaklius Kauno, Šiaulių, Klaipėdos bei Rusų dramos teatruose. Lietuvos publika iki šiol prisimena D. Tamulevičiūtės režisuotus spektaklius: „Trešnių skonis“, „Medėja“, „Ugnies medžioklė su varovais“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Žuvėdra“, „Rožės pražydėjimas tamsoj“, „Brangioji mokytoja“, „Haroldas ir Modė“, „Brolis Alioša“, „Daukantas“ ir daugelį kitų.
Už reikšmingus darbus Lietuvos menui ir kultūrai D. Tamulevičiūtė 2003 m. įvertinta Lietuvos Vyriausybės premija. Už nuopelnus Lietuvos teatrui 2006 m. režisierė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.
D.Tamulevičiūtė mirė 2006 m. birželio 1 d. Palaidota Senosios Varėnos kapinėse.
Paroda supažindina su D. Tamulevičiūtės biografija. Eksponuojama 2011 m. išleista Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija „Patirčių realizmas“. Šio leidinio sudarytoja ir tekstų autorė Ramunė Marcinkevičiūtė knygos „Pratarmėje“ rašo: „Dalia Adelė Tamulevičiūtė (1940-2006) – režisierė ir pedagogė. Menininkė, padariusi didelę įtaką lietuvių teatro raidai, sukūrusi savitą vaidybos mokyklą. Moteris, palikusi ryškų pėdsaką savo studentų, aktorių, su kuriais dirbo, biografijose. Asmenybė, kūrybinę raišką suderinusi su egzistencine laikysena. Būtent ši nuosekli dermė ir suteikia Tamulevičiūtei ypatingo išskirtinumo“. Knyga „Patirčių realizmas“ buvo pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvavo knygos autorė ir sudarytoja Ramunė Marcinkevičiūtė ir Jaunimo teatro aktorius, buvęs Dalios Tamulevičiūtės legendinio dešimtuko studentas Kostas Smoriginas.
Pateikiamos spaudoje skelbtų straipsnių apie D. Tamulevičiūtę kopijos: Liucijos Armonaitės „Kai po spektaklio norisi gyventi“ (Lietuvos žinios. – 2003, bal. 3, p. 6), Rūtos Oginskaitės „Režisierė brangino teatro kūrybos bendrumą“ (Lietuvos rytas. – 2006, birž. 6, priedas „Mūzų malūnas“, p.1-2),
Vlados Kalpokaitės „Režisierė Dalia Tamulevičiūtė atrado ramybę“ (Respublika. – 2006, birž. 2, p. 19) ir kt.
2010 m. minint teatro meno pedagogės ir režisierės Dalios Tamulevičiūtės gimimo 70-ties metų sukaktį, Varėnoje rugsėjo 30 – spalio 22 dienomis vyko pirmasis D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Festivalio atidarymo metu buvo įteikta ir pirmoji Kultūros ministerijos įsteigta D. Tamulevičiūtės premija scenos kūrėjams, šalies teatruose puoselėjantiems lietuvių autorių kūrybą.
Festivaliai vyksta kiekvienais metais. 2020 m. Varėnoje vyks jau vienuoliktasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Parodoje – Ritos Krušinskaitės straipsnis „Režisierės gimtinėje – pirmieji apdovanojimai“ (Lietuvos žinios. – 2010, spal. 25, p. 9), kuriame rašoma apie Varėnoje vykusį pirmąjį režisierės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalį ir pirmąsias nominacijas bei apdovanojimus. Festivalyje geriausios režisierės nominacija buvo skirta D. Tamulevičiūtei, Valstybiniame jaunimo teatre pastačiusiai spektaklį „Bausti negalima pasigailėti“ (pagal Aleksejaus Slapkovskio „Pjesę Nr. 27). D. Tamulevičiūtei skirtą nominaciją atsiėmė jos buvę mokiniai aktoriai Kristina Kazlauskaitė, Dalia Storyk ir Remigijus Vilkaitis. Pateikiamas Rūtos Averkienės straipsnis „Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalio uždaryme nominuoti geriausieji“ (XXI amžius. – 2019, lapkr. 15, p. 13), supažindinantis su 2019 m. vykusio dešimtojo D. Tamulevičiūtės profesionalių teatro festivalio uždarymu bei festivalio nominacijų laureatų apdovanojimais.
Parodą papildo straipsnių, publikuotų periodiniuose leidiniuose, kopijų segtuvai „Režisierė Dalia Tamulevičiūtė spaudoje“ ir „Režisierės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivaliai spaudoje“.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09
-
1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose
~ Lietuva, Parodos, Sausio 13-oji
2021-01-11, 13:27
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
~ Kultūra, Naujienos, Renginiai
2021-01-11, 09:29
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55