Latvijos lietuvių šnektos

Autorius: Data: 2016-05-11, 11:23 Spausdinti

Latvijos lietuvių šnektos

VDU HMF Letonikos centras

LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD)

Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika, gramatika, žodynas, vietovardžiai, pavardės. Pridedami šnektų tekstai ir jų įrašai kompaktinėje plokštelėje.

Pirmasis toks leidinys labai reikalingas bibliotekoms, mokykloms, kitoms kultūros įstaigoms, savivaldybėms, ypač esančioms Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Leidinį be antkainio (už 8 eurus) galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (P. Vileišio 5, Vilnius, LT -10308), jis bus platinamas ir Knygų mugėje Vilniuje, kai kuriuose knygynuose.

Latvijos miestai, regionai ir kraštai, kur lietuvių skaičius didžiausias (2011 m. duomenys)

1 lentelė. Lietuvių skaičius Latvijos didmiesčiuose (2011)

Miestas

Ryga

Liepoja

Daugpilis

Jelgava

Skaičius

5450

2238

891

779

Procentai

0,83

2,92

0, 96

1,31

2 lentelė. Lietuvių skaičius Latvijos regionuose (2011)

Regionas

Kuržemė

Žiemgala

Ryga

Parygys

Skaičius

6983

6624

5450

2921

Procentai

2,58

2,60

0,83

0,79

3 lentelė. Lietuvių skaičius Latvijos kraštuose, kur jų yra per 500

Kraštas

Saldus

Bauskė

Priekulė

Aucė

Jelgava

Duobelė

Skaičius

1623

1427

777

646

642

535

Procentai

6,3

5,6

13,3

8,8

2,6

2,4

4 lentelė. Lietuvių skaičius Latvijos kraštuose, kur jų daugiau 5%

Kraštas

Iecava

Vainiuodė

Neretos

Tervetė

Vecumniekai

Rucava

Skaičius

202

266

339

261

487

96

Procentai

19,1

10,2

8,7

7,1

5,5

5,1

5 lentelė. Vietos, kur Latvijoje buvo lietuviškos mokyklos ir lietuvių kalbos pamokos

Metai

Lietuvių skaičius

Lietuviškos mokyklos

Lietuvių kalbos pamokos

Mokinių

skaičius

1931

23 000

12

21

1876

1934

26 000

13

23

2006

31 000

1

11

420

2016

24 000

1

3

6 lentelė. Vietos, kur Lietuvos pasienyje yra lietuviškos mokyklos

ir lietuvių kalbos pamokos (2016)

Respublika

Lietuvių skaičius

Lietuviškos mokyklos

Lietuvių kalbos pamokos

Karaliaučiaus sritis

~ 10 000

0

22

Lenkija

~ 10 000

3 (2006 – 9)

6 (2006 – 18)

Baltarusija

~ 10 000

2 (1922 – 60)

9

Latvija

24 000

1

3 (2006 – 11)

Per paskutiniuosius 10 metų Latvijoje beveik 4 kartus sumažėjo mokyklų, kuriose buvo lietuvių kalbos pamokos.

Artimiausiame Lietuvos užsienyje ir dabar tokių mokyklų liko kelis kartus daugiau (40) negu jų yra Latvijoje. Kultūros centrai, lituanistinės mokyklos, bibliotekų skyriai, muziejai ar bent pamaldos bažnyčiose lietuvių kalba turėtų būti ir Liepojoje, Salduje, Jelgavoje, Bauskėje, o kitomis apylinkėmis (žr. 3, 4 lentelę) turėtų rūpintis ir Latvijos institucijos.

Hab. dr. K. Garšvos monografija „Latvijos lietuvių šnektos“ kalbotyroje yra unikali ir svarbi bendrajai kalbotyrai, dialektologijai, kalbos istorijai, onomastikai:

1. Joje pirmą kartą baigtos kompleksiškai aprašyti iki XXI a. pradžios gyvavę Latvijos senbuvių lietuvių šnektos: jų istorija, fonetika, morfologija, sintaksė, žodynas, vardynas. Dabar iš dalies baigtos tirti visos etninių lietuvių žemių paribio šnektos. Jų žemėlapiuose ir aprašuose nebeturi likti nutylėtų plotų.

2. Nurodytas Latvijos lietuvių skaičius ir lietuvių kalbos funkcijos, veiksniai, čia palaikantys seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kalbą. Išvardyti lietuvių telkiniai, kuriems valstybių institucijos turi padėti kultūrą išlaikyti.

3. Aprašyti lietuvių kalbos reliktai Kurše, Žiemgaloje, Sėloje ir Latgaloje, paskutinių dviejų gyvųjų baltų kalbų ryšiai.

4. Pridėti 15 Latvijos lietuvių šnektų tekstai ir kompaktinis diskas su jų įrašais. Tai padės tęsti šių šnektų tyrinėjimus.

5. Įrodyta, kad tarp Daugpilio, Rėzeknės, Drisos (dabar Verchnedvinskas) ir Polocko buvo ne tik Didžioji Lietuva, bet ir šiaurinės etninės lietuvių žemės. Ten baigėsi vilniškių tarmė, kuri Minsko srityje ribojosi su pietų aukštaičių tarme. Etninės lietuvių žemės buvo daug toliau į rytus negu manyta iki šiol.

6. Parodyta, kaip remiantis vardynu galima tirti šnektas ir gauti daugiau tikslių rezultatų.

7. Knyga padės toliau plėtoti Lietuvos ir Latvijos ryšius pagal abiejų valstybių ir tautų interesus.

Leidinys reikalingas mokslo ir švietimo įstaigoms, bibliotekoms, savivaldybėms, ypač esančioms pasienyje su Latvija.

Periodika , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra