Latvijoje atidengtas paminklas karaliui Mindaugui

Autorius: Data: 2015-09-26, 10:13 Spausdinti

Latvijoje atidengtas paminklas karaliui Mindaugui


Aldona RAMANAUSKIENĖ,
 www.voruta.lt

Didysis  Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, jau XIII a. priėmęs krikšto sakramentą, padėjo Lietuvos valstybingumo pagrindus. 1253 m. liepos 6 d. popiežiaus Inocento IV bulės sprendimu Mindaugas su žmona Morta vainikuotas Lietuvos karaliumi. Istorinė legenda byloja, kad Mindaugo žmona Morta buvusi kilmingų Latvijos   Medelonų pilies valdytojo duktė. Mindaugą vykstantį į uošviją guosti Mortos tėvų dėl dukters mirties, užklupo sąmokslininkai. Jis buvęs nužudytas 1263m. kartu su abiem sūnumis ir palaidotas Agluonoje (Latvijos miestelis tarp Daugpilio ir Rėzeknės)

Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė iš XVIII am.. To meto raštuose minima, jog 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą su išlikusiu teksto nuorašu. Jis skelbia, kad ,, šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė ..Karaliumi iš kunigaikščių… tapęs pirmuoju…Stabų garbintojas dvilypis…Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai… nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12“.

Remiantis šia  istorine legenda Mindaugas gali būti palaidotas Agluonoje, pilkapyje į vakarus nuo Agluonos katalikų bazilikos, prie dabartinių kapinių, arba jo palaikai buvę perkelti į Agluonos baziliką po altoriumi, kur prie pirmo pilioriaus į dešinę nuo altoriaus dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu ,, Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“.

Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos kapavietė pažymėta paminklu, įamžinančiu jų žūties vietą.

Paminklas pastatytas bazilikos šventoriuje.  Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisidėjo ir Lietuvos bei Latvijos savivaldybės. Latvijos Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejselniekas, kviesdamas paremti paminklo statybą, yra pasakęs:,, Turėtume suprast, kad nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją“. Mindaugas su latvių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklas iškilo atkaklių dviejų iniciatyvinės grupės narių Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Ričardo Degučio ir kunigo dr, Rimanto Gudelio dėka.

 ,,Yra susidaręs  stereotipas, kad valdovas mene turi būti pakylėtas, išaukštintas, joti ant žirgo ar didelio pjedestalo. Tačiau  su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu paminklą kūręs skulptorius Vidmantas Gylikis  pasirinko kitaip pavaizduoti Mindaugą. Agluonoje stovės ne karo žygyje kovojantis valdovas , o šeimos žmogus. Jis čia – namie, su besilaukiančia Morta ir jųdviejų sūnumi Rukliu. Mindaugas beveik žmogaus ūgio, nedaug išdidintas. Kaip tautų vienytojas, jis turėjo būti ne tik kilnus, bet ir žmogiškas bei atviras , – sakė skulptorius  Vidmantas Gylikis.

Bronzinė beveik 2 tonas sverianti skulptūra  papuošė Agluonos bazilikos šventorių. Bazilika gerai žinoma ne tik latviams – ji yra pagrindinė jų katalikiška šventovė- bet ir viso pasaulio piligrimams. Lietuviai kartu su jais plūsta į šią šventovę per Žoline vadinamą Marijos dangun ėmimo šventę.

Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos ( rugsėjo 22 – osios), kuriai bus skirtas šis savaitgalis.

Taigi rugsėjo 20 dieną, sekmadienį paminklo atidengimo iškilmės Agluonoje prasidėjo iškilmingom šv. Mišiomis bazilikoje. Jas aukojo apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, 9 vyskupai , apie 30 kunigų iš Latvijos ir Lietuvos. Iš Lietuvos  liturgijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas  emiritas  Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vykupas  Juozas Matulaitis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, iniciatyvinės grupės paminklo statybai narys kunigas dr.Rimantas Gudelis , kunigai Mindaugas Šlaustas, Gediminas Tamošiūnas. Šv. Mišių metu giedojo Agluonos bazilikos choras, grojo Panevėžio rajono muzikos mokyklos lengvosios muzikos orkestras (vadovas Kęstutis Plančiūnas), kurį sudaro apie 80  grojančių ir giedančių moksleivių.Po šv. Mišių vyko paminklo atidengimo ceremonija. Prie paminklo kalbėjo Latvijos ir Lietuvos Kultūros ministrai, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Latvijos kardinolas Janis Pujata. Paminklą atidengė Lietuvos Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Latvijos Kultūros ministre Dace Melbarde. Lietuvos ir Latvijos himnus giedojo  Latgalijos jungtinis choras, montažą lietuvių kalba vedė Panevėžio dramos teatro aktorius Albinas Keleris.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo virš 1000 lietuvių. Tai maldininkai iš Panevėžio, Zarasų, Kupiškio . Vien iš Kupiškio dalyvavo apie 200 žmonių. Tai kaip minėjau maldininkai, Trečio amžiaus universiteto studentai, Tėvynės Sąjungos Krikščionių demokratų partijos nariai, rajono tarybos nariai, tremtiniai. Dalyvavo  iš Šiaulių , Rokiškio,Vilniaus, Kauno karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro dėstytojai, ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmų „ atstovai, Latvijos lietuvių bendruomenė.. Į šventę per tris dienas žemaitukais atjojo  Pakruojo dvarą valdančio Giedriaus Klimkevičiaus organizuoto žygio dalyviai, žygeivius lydėjo ir legendinis šuo Alšis, kuris prieš metus su 10 raitelių nuo Baltarusijos nušuoliavo iki Juodosios jūros.

Latvijos vyskupas Janis Bulis kreipesi į  šventės dalyvius ragindamas, kad liepos 6 diena taptų piligrimystės diena Agluonoje.

Aldonos Ramanauskienės nuotr.

Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra