Latvija, kurios nepažįstame

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Draugijos “Pilis” iniciatyva organizuota 3 dienų ekskursija į Latviją jos nariams ir rėmėjams suteikė galimybę geriau pažinti kaimyninės šalies istoriją aplankant vietoves, kuriose geriausiai išsilaikę senovę liudijantys architektūriniai paminklai – dvarai, pilys, gynybiniai įtvirtinimai ir kt.

Trijų dienų maršrutas iš Vilniaus per Biržus vedė į Bauską, Rundalę, Mežotnę, Rygą, vėliau į Siguldą, Turaidę ir Cėsį, – kur gausu Livonijos ordino istorinio palikimo.
Draugijos pirmininkės p.Elenos Sakalauskienės siūlymu pakeliui buvo aplankyta Biržų pilis, iš griuvėsių pakilusi jau mūsų dienomis ir tapusi muziejumi – praeities liudytoju. Pilies istorija siekia net XV a. vidurį ir yra glaudžiai susijusi su Lietuvos didikų Radvilų vardu. Pirmoji pilis-tvirtovė pradėta statyti XVI a. pabaigoje, užtvenkus Apasčios ir Agluonos upelius, kurių vanduo buvo panaudotas giliems gynybiniams grioviams pripildyti. Apie 300 metų Biržų pilis buvo vienas svarbiausių gynybinių įtvirtinimų, jai teko svarbus vaidmuo karų su švedais istorijoje. Tik po 1702 m. karo, pasibaigusio švedų pergale, pilis buvo susprogdinta. Taip baigėsi jos šlovė.
Bauskos pilis – pirmasis istorinis-architektūrinis broliškos Latvijos paminklas, su kuriuo susipažįstame kirtę valstybės sieną. Pilis buvo pradėta statyti dar XV šimtmetyje kaip Livonijos ordino gynybinis įtvirtinimas. Praėjus dar šimtui metų, ji tampa Kuršo hercogų rezidencija, o XVII–XVIII a. – sunkiai prieinama tvirtove, apsupta gilių griovių ir aukštų pylimų.
Ir šiandien didingai atrodo Bauskos pilies griuvėsiai, stūksantys ant aukštos kalvos Mūšos ir Mėmelės upelių santakoje. Storos akmens sienos, gynybinės angos ir aukšti bokštai – viskas atrodo masyvu, didinga, grėsminga! Pakilus į vieną restauruotą kuorą, atsiveria vaizdinga apylinkių panorama.
Rundalės rūmų ansamblis, kuris Latvijoje dar vadinamas mažuoju Versaliu, buvo statomas 1736–1740 metais. Tai Kuršo hercogo Ernesto J.Birono vasaros rezidencija. Rūmus projektavo žymus to meto italų architektas F.B.Rastreli, tai yra vienas žymiausių baroko statinių šalyje.
Bėgant amžiams keitėsi rūmų šeimininkai, keitėsi rūmų kambarių interjeras, tačiau pagrindiniai dalykai išliko – lubų ir sienų tapyba, kolonų dekoras, skulptūros.
Kai 1920 m. rūmai tapo Latvijos Respublikos nuosavybe, čia buvo įkurtas istorijos muziejus, kuris 1972 m. buvo atnaujintas ir restauruotas.
Centrinę pastato dalį užima asmeniniai gyvenamieji hercogo E.J.Birono kambariai. Rytiniame sparne yra reprezentacinės patalpos – karūnavimo salė, Baltoji salė, skirta priėmimams ir kt.
Hercogienė su šeima gyveno vakariniame sparne, kur yra hercogienės buduaras, Rožių salė ir daug kitų įspūdingai dekoruotų bei meno kūriniais išpuoštų patalpų…
Rūmų kompleksą užbaigia didelis puikus parkas, apjuostas kanalu, už kurio driekėsi medžioklės plotai.
Netoli Rundalės yra dar vienas įdomus objektas, – tai Mežotnės rūmai, visoje Latvijoje pripažįstama, kad tai tipiškiausias neoklasicizmo statinys.
Rusijos carienė Jekaterina II juos dovanojo savo anūkų auklei Šarlotei fon Lieven, kuri esą tik kartą buvo juose apsistojusi pakeliui į Vokietiją. Rūmai statyti 1797–1802 metais, juos supo vaizdingas anglų stiliaus parkas.
Kad ir kiek kartų lankytumeisi Latvijos sostinėje, čia visad rasi kažką naujo ir įdomaus. Ruošdamiesi Rygos 800-ųjų metinių jubiliejui, šalies vyriausybė ir gyventojai skyrė daug lėšų ir jėgų senamiesčiui restauruoti, miestui gražinti.
Pirmiausia aplankėme Juodagalvių namus, kurių identiška rekonstrukcija buvo užbaigta tik 1999 metais. Tai puikus gotikinis pastatas miesto aikštėje, kuris pradžioje vadintas tiesiog naujuoju namu, priklausęs didžiajai Rygos miesto gildijai.
XV a. šį namą išsaugojo pirklių draugija, pasivadinusi Juodagalviais. Šiai organizacijai galėjo priklausyti tik nevedę vyrai pirkliai, daugiausia užsieniečiai. Draugijos nariai turėjo būti pasižymėję versle, drąsūs, sumanūs ir išradingi, neabejingi gyvenimo malonumams. Draugijos patronas ir įkūrėjas buvo šv. Mauricijus, Romos legionierių vadas, miręs kankinio mirtimi. Jo juoda galva (jis kilęs iš Afrikos) puošė draugijos herbą.
Tuose namuose vykdavo draugijos suvažiavimai, pasitarimai, pobūviai.
Juodagalvių namų fasadas dekoruotas skulptūromis, reljefais ir įvairiais kalto metalo ornamentais. Pirmo aukšto rekonstruotuose kambariuose yra autentiškų baldų, meno kūrinių, puiki stalo sidabro indų kolekcija, ginklų, kelios viduramžių skulptūros. Viršutiniame aukšte esančioje didžiulėje salėje gausu vertingų tapybos darbų, kurių didžioji dalis – švedų ir rusų valdovų bei didikų portretai. Salės lubas puošia nuostabi freska – “Šv. Mauricijaus apoteozė”.
Šiuo metu šie rūmai naudojami ir visuomeniniams renginiams, ir kaip muziejus.
Rygos senamiesčio širdis – Domo katedra, išsiskirianti iš kitų bažnyčių savo dydžiu ir puošnumu, garsi visoje Europoje senųjų vargonų skambesiu, kurie buvo sukurti 1884 m. Tuo metu jie buvo didžiausi Europoje, juos sudarė net 6718 vamzdžių. Ši didžiausia visose Baltijos šalyse katedra buvo pastatyta XIII a. pradžioje ir jos vardas susijęs su teutonų ordino magistro Alberto vardu.
Bėgant amžiams ji ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta, tad dabar atrastume joje įvairių stilių liekanų. Paskutinė katedros rekonstrukcija atlikta 1776 m., jos bokštas buvo iškeltas iki 90 metrų aukščio.
Šv. Petro bažnyčia – vienas puikiausių gotikinės architektūros paminklų, statyta pirmame XIII a. dešimtmetyje. Vienu metu ji buvo pagrindinė miesto šventykla. Ji ne kartą degė ir vis būdavo atstatoma. Paskutinį kartą bažnyčia ypač nukentėjo šv. Petro atlaidų dieną 1941 m., pagaliau 1973 m. jos bokštas buvo restauruotas. Iš apžvalgos aikštelės galima grožėtis Rygos miesto panorama.
Pirmąją Rygos pilį pastatė Kalavijuočių ordino broliai apie 1209 m., ir ji buvo vadinama Baltąja pilimi (pastatyta iš baltų akmenų). Pilietinių karų metu pilis ne kartą buvo sugriauta, nuniokota. Jau Livonijos ordinui atstatant pilį, prie jos buvo prijungtas ir šv. Dvasios ligoninės bokštas bei miesto gynybinių įtvirtinimų fragmentai, tad jau XVI–XVII a. pilis buvo įjungta ir į gynybinę sistemą. XVIII a. pristatant prie pilies vis naujų priestatų, ji imama naudoti kaip administracinis pastatas, kur vykdavo svarbūs oficialių asmenų susitikimai su įvairių šalių (Lenkijos, Švedijos ir kt.) pasiuntiniais.
XVIII a. Latviją inkorporavus į centrinės Rusijos sudėtį, pilis tampa generalgubernatoriaus rezidencija. Dabar šioje pilyje yra Latvijos Respublikos Prezidentūra.
“Latvijos Šveicarija” vadinamas Gaujos nacionalinis parkas išsidriekęs abipus Gaujos upės, garsėjančios sraunia vaga, vaizdingais vingiais, plačiais kloniais, aukštais skardžiais, apaugusiais žaliais pušynais, saugančiais paslaptingas olas ir senovėje garsias pilis.
Nedideliame Siguldos miestelyje, kuris šiuo metu yra labai mėgstamas ir gausiai lankomas turistų, ant piliakalnio, aukštai iškilusio virš Gaujos krantų, stūkso didingi Livonijos ordino pilies griuvėsiai, saugomi gilių griovių ir daubų.
Nuo piliakalnio atsiveria romantiški vaizdai į Gaujos slėnį, į stačius upės skardžius, žaliuojančius, paslaptingus…
Viename skardyje yra legendomis apipinta “Gutmano grota”. Pasakojama, kad netoli tos olos dar XVII a. pradžioje buvo nužudyta nepaprasto grožio mergina Maja, kitaip dar Turaidės Rože vadinama. Norėdama likti ištikima savo mylimajam, ji apgauna smurtautoją sakydama, kad jos kaklą gobianti rausva skarelė yra stebuklinga – suteikianti nemirtingumą tam, kas ją ryši, ir pasiūlo jam išbandyti savo kardą…
Gaujos nacionalinio parko pasididžiavimas – didinga Turaidės pilis, statyta dar XIII a. Nuo jos bokštų atsiveria Gaujos ir jos apylinkių panorama.
Turaidės pilis priklausė Rygos arkivyskupui. Plytų pilis buvo pradėta statyti apie 1214 metus vietoj sudegusios lyvių medinės pilies. Iš pradžių piliakalnyje buvo pastatytas centrinis bokštas, o vėlesniais šimtmečiais pradėti statyti ir gyvenamieji būstai įtvirtintos teritorijos viduje bei atnaujinta gynybinė sistema. Po Livonijos karo (1558–1583) pilis nebeteko gynybinės reikšmės ir tapo Vidzemės kunigaikštystės nuosavybe.
1776 m. pilį nusiaubė baisus gaisras. Pastatai ir įtvirtinimai buvo suniokoti ir jų niekas nebeatstatinėjo, bokštai sugriuvo, o statybinės medžiagos buvo išgrobstytos ir panaudotos naujų namų statybai.
Pradėjus Turaidės pilies ir piliakalnio archeologinius tyrinėjimus, buvo atkasti XI–XVIII a. medinės pilies pamatai ir plytinių pastatų liekanos. Jų pagrindu imta pilį restauruoti, atkurta viduramžių plytų pilies gynybinė siena, interjeras. Pilyje veikia muziejus, vyksta paroda, iliustruojanti pilies gyvenimą.
Akmeninė Cėsio pilis yra vienas geriausiai išsilaikiusių Kalavijuočių ordino istorinių-architektūrinių paminklų visose Baltijos šalyse.
Cėsio pilį Kalavijuočių ordino brolija pradėjo statyti maždaug apie 1207–1209 metus. Ji turėjo būti atraminis postas XIII a. užkariaujant šiaurės Latviją ir pietų Estiją.
Gerai sutvirtintos akmens sienos ir sargybos bokštai, atstatinėjama ir plečiama pilies teritorija ilgą laiką buvo Livonijos ordino magistrų rezidencija (1239–1561), čia vykdavo diplomatiniai priėmimai, susitikimai bei aukšto rango ordino pareigūnų pasitarimai.
Livonijos ordino magistras Volteris fon Pletenbergas XVI a. viduryje pilį perstatė pagal to meto gynybinius reikalavimus – iškirto angas ugniasvaidžiams ginklams naudoti. Tuo metu buvo pastatyti ir apvalūs gynybiniai bokštai.
Livonijos karo metu (1577–1578) pilies įtvirtinimai buvo apgriauti. Dar labiau pilis nukentėjo ir buvo paversta griuvėsiais 1703 m. – Šiaurės karo metu.
Šiuo metu pilies bokštai yra atstatinėjami, o kitos dalys konservuojamos siekiant jas išsaugoti tolesniems istoriniams ir architektūriniams tyrinėjimams.
Ši išvyka iš tiesų buvo puiki – įdomi, turininga ir gerai organizuota. Per trumpą laiką daug pamatyta, aplankyti žymiausi Latvijos istoriniai paminklai – Bauskos pilis, Rundalės dvaras. Patirta daug malonių įspūdžių Rygoje apžiūrint naujai restauruotus architektūrinius-kultūrinius objektus. Ir pagaliau Gaujos nacionaliniame parke išlikusios Livonijos ordino tvirtovės, statytos daugiau nei prieš septynis šimtmečius, daug kartų sugriautos ir vėl pakilusios iš pelenų, kad liudytų tautos istoriją, niekada neišblės iš atminties.
Draugijos “Pilis” misija – skatinti domėjimąsi savo bei kaimyninių šalių istorija, ugdyti savimonę – įvykdyta.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra