Latviai pagerbė lietuvių partizanus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Bendra skaudi istorinė praeitis tvirtai sieja rokiškėnus su artimiausiais kaimynais latviais. Rugsėjo 5 d. Ilukstės rajono Vitkuškių (Červonkos) kapinaitėse iškilmingai pašventintas jau antras šiame rajone įamžinantis bendras lietuvių ir latvių karių, petys į petį kovojusių ir žuvusių už abiejų tautų laisvę, atminimo kryžius.
 
Subatės bažnyčioje lietuvių, latvių katalikų ir liuteronų evangelikų kunigai aukojo šv. Mišias už abiejų tautų didvyrius, giedojo lietuvių ir latvių chorai, maldos bei pamokslai skambėjo abiem kalbomis.
 
Po šv. Mišių į iškilmes Červonkos kapinėse susirinko keli šimtai svečių iš Lietuvos, ypač daug iš Latvijos. Kryžiaus šventinimo metu garbės sargyboje sustingo šiandieniniai Latvijos laisvės ir nepriklausomybės sargai – kariai, chorams giedant, kariniam orkestrui grojant sugiedoti Latvijos ir Lietuvos himnai. Didvyrių atminimas pagerbtas pabūklų salvėmis. Kalbėjo abiejų valstybių politikai, krašto apsaugos vadovai, kariai, Latvijos partizanų vadas Oraja Stefans, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, istorikai. Rokiškio tremtinių choras padainavo partizanų dainų.
 
Prie kryžiaus granito plokštėje iškalti žodžiai ir žuvusiųjų pavardės.
 
Par tevi, Tēvuzeme, Ilūkstes nacionālo partizānu pulka lietuviešu rotai.
Už tave, Tėvyne, nacionalinių partizanų Ilūkstės pulko lietuvių kuopai.
Cīņa pret komunistisko okupacijas režimu 1945 gada 25 jūnīja un 28 septembri raudas mežā savas dzīvības brīvībai ziedoja.
Antanas Streikus, Petras Streikus, Marijonas Varna, Kazys Tumėnas, Jonas Varna, Antanas Stundža, Bronius Buičenka, Antanas Vasiliauskas, Lucija Kraukle-Šaleho, Kārlis Cālītis, Vytautas Ivaška, Valė Pupeikytė, Juozapas Pėstinis, Juozas Murauskas, Jonas Šileikis, Vincas Zamarys.
 
Daug pastangų įdėjo šių kraštų istorikai, kad šalia judraus kelio iškiltų šis aukštas baltas kryžius.
 
Bendra abiejų tautų kova už laisvę – partizaninio judėjimo Rokiškio krašte ir aplinkiniuose Latvijos rajonuose ypatumas. Deja, šiam istorijos tarpsniui tituluoti istorikai, mokslininkai mažai skiria dėmesio. O didžiausias istorijos priešas laikas nenumaldomai dirba savo juodą darbą, vis mažiau lieka partizanines kovas menančių liudininkų, o kovotojų bunkerius ir slaptavietes pasiglemžia miškai.
 
Siekiant išsaugoti partizanų kovų atminimą ypač aktyviai latvių istorikai turi rinkti liudininkų prisiminimus, nes tam lieka vis mažiau laiko, geriausiu atveju, vos keleri metai, – sakė karo istorikas, Latvijos karinių jūrų pajėgų oberleitenantas Janis Vilumas. Jis renka medžiagą daktaro disertacijai apie laisvės kovas Lietuvos–Latvijos pasienyje.
 
Išsaugant bendrą abiejų tautų laisvės kovų atminimą daug pasidarbavo kitas Latvijos istorikas Gunaras Bluzma, Latvijos totalitarizmo padarinių dokumentavimo centro neetatinis bendradarbis. Bendraudamas su pasienio gyventojais jis surinko daug vertingos medžiagos apie partizanus, jų gyvenimą, bunkerius, slaptavietes. Atidengiant paminklą Červonkoje G. Bluzmai už nuopelnus saugant ir įamžinant laisvės kovų istoriją Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis įteikė medalį.
 
Kalbėjo Ilukstės rajono meras, Latvijos partizanų vadas Oraja Stefans, oberleitenantas Janis Vilums, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Kazulėnas, kiti.
 
Po šio minėjimo prie paminklo 1918–1920 metais žuvusiems kariams-savanoriams buvo pašventinti atnaujinti kryžiai, istorikai priminė Pirmojo pasaulinio karo kovas, mūsų savanorių sudėtas aukas. Choras atliko karių dainuotas dainas.
 
Nuotraukoje: Prie paminklo 1918–1920 m. kariams-savanoriams, žuvusiems Červonkos (Vitkuškių) apylinkėse (paminklas pastatytas 1932 m.)

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra