Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba-muziejus Drevernoje

Autorius: Data: 2012-06-26, 09:38 Spausdinti

Valentina ŽIGIENĖ, Dreverna

Jono Gižo etnografinės sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Interaktyviąją ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“ sudaro keturios pagrindinės dalys.

Pirma dalis skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti  improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią, kurioje saugomi kasdieniai J. Gižo darbo įrankiai.
Pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis lankytojui suteikia galimybę daugiau sužinoti apie laivų statymo istorinę raidą, pagrindinius technologinius procesus ir svarbiausius valties statymo etapus: kruopštų medžiagų pasirinkimą, medienos paruošimą, džiovinimą, valties formavimą ir kita.
Antra ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims  ir jų paskirčiai aptarti.

Lankytojas kviečiamas iš arčiau apžiūrėti, kokius laivus statė garsusis pamario laivadirbys. Ekspozicijoje pateikiamos fotografijos ir laivų konstrukcijos puikiai iliustruoja Jono Gižo ilgo ir kruopštaus triūso rezultatus.

Senatvėje J. Gižas atsidėjo smulkesniems darbams – burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Būtent laivų modeliai susilaukė aukštų įvertinimų įvairiose parodose. J. Gižo gaminti modeliai išliko. Jie saugomi privačiuose ir įvairių šalių muziejų rinkiniuose. Burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis – bene vertingiausi antrosios ekspozicijos dalies eksponatai.

Apie gyventojų susisiekimą vandeniu kviečiame sužinoti trečioje ekspozicijos dalyje – Susisiekimas Kuršių mariomis, upėmis ir vandens  kanalais. Juk tuomet atokiai įsikūrę žvejai valtimis transportuodavo šieną, gyvulius. Burvaltės tarnaudavo ir kaip susisiekimo priemonė, dreverniškiai jomis pasiekdavo bažnyčią. Pateiktose schemose, fotografijose lankytojui siūloma sužinoti, kaip, kokiomis priemonėmis vyko susisiekimas vandeniu.
Pasistačius valtį, pasigavus žuvį ir vandens keliais grįžus namo kviečiame į paskutinę istorinės ekspozicijos dalį – virtuvę, kurioje sukdavosi krante likusi moteris. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventoją. Kviečiame įsivaizduoti, kaip per dieną ruošdavosi moteriškė žvelytė (žvejo žmona), laukdama vyro, grįžtančio iš dirbtuvių ar alinančios žvejybos.

Jono Gižo asmenybė. Jonas Gižas (Johann Giszas) (1867 m. liepos 5 d. – 1940 m. sausio 31 d.) – laivadirbys,  gimęs Ventėje. Į Dreverną persikėlė apie 1895 m., kada vedė Ievą Traušis (Eva Trauschies, 1875–1937). Sutuoktinės tėvas Martynas Traušis (Martin Trauschies) buvo kaimo bendruomenės seniūnas. Jo giminė jau nuo XVII a. gyveno Drevernoje.
J. Gižas, įsigijęs Drevernoje sklypą, pasistatė namus, dirbtuvę ir dažnai savo kieme statydavo burvaltes. Taip pat išvykdavo, nes Mingės, Juodkrantės ir kitų aplinkinių kraštų žvejai taip pat pas garsųjį laivadirbį užsisakydavo mažesnių plokščiadugnių laivų.
Senatvėje J. Gižas atsidėjo burvalčių, reisinių ir kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. 1927 m. liepos 17 d. Klaipėdoje vykusioje Žemės ūkio, amatų ir pramonės parodoje už pagamintus įvairių žvejybos valčių modelius J. Gižas gavo penktos vietos diplomą ir 50 litų premiją.

Su žmona Eva Traušis laivadirbys susilaukė septynių vaikų, trijų sūnų: Vilhelmo (Wilhelm), Jono (Johann), Martyno (Martin) ir keturių dukterų: Jadvygos (Hedvig), Elzės (Else), Ievos (Eva) ir Marijos (Maria). 1924 m. balandžio 24 d. vyresniajai dukteriai Jadvygai ištekant už Jurgio Staro į Ventę, tėvas kaip kraitį pastatė kiudelio ir korno valtį.

Senstantį tėvą globojo Ieva. Ji tapo namų šeimininke ir šeimos tradicijų saugotoja. Aplinkiniai ją vadino tiesiog Gižo Eve. Buvo graži ir turtinga nuotaka, tačiau, gyvenimą paskyrusi savo senstančio tėvo globai,  neištekėjo. Laivadirbys mirė 1940 sausio 31 d. ir buvo palaidotas senosiose Drevernos kapinėse. Po tėvo mirties Ieva liko gyventi Drevernoje. Vėliau globojo savo sesers Jadvygos sūnų Joną. Ievos dėka buvo išsaugota daug laivadirbio instrumentų, įrankių, išliko jos pasakojimai apie tėvo gyvenimą, amatą.

Ieva Gižaitė mirė  1993 m. rudenį ir buvo palaidota Drevernos kapinėse.

Nuotr. iš  www.klaipedadistrict.lt

Nuotraukose:

1. J. Gižo etnografinės sodybos kiemas.

2. Svirnas ir svirtinis šulinys.

3. Rekonstruotas sodybos namas.

4.Valtinė.

Mažoji Lietuva , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra