Laisvūnas Šopauskas. Nelegalių migrantų antplūdis ir migracijos politika: Lietuvai ruošiamas Graikijos scenarijus

Autorius: Data: 2021-08-06 , 12:09 Spausdinti

Laisvūnas Šopauskas. Nelegalių migrantų antplūdis ir migracijos politika: Lietuvai ruošiamas Graikijos scenarijus

Laisvūnas Šopauskas. Asmeninė nuotr.

www.propatria.lt

Laisvūnas Šopauskas, Nacionalinio susivienijimo partijos valdybos narys

Iš pradžių pasidalinsiu įspūdžiais iš nelegalių migrantų „laikino“ apgyvendinimo vietų. Po to bendrais bruožais apibūdinsiu nelegalios migracijos ir migracijos politikos būklę Graikijoje. Joje tie procesai, kurie Lietuvoje tik prasideda, yra pažengę žymiai toliau ir todėl leidžia numatyti, ko netrukus sulauksime ir Lietuvoje.

Straipsnyje vengiu išsireiškimų „migrantas“ ir „ekonominis migrantas“. Ekonominiai migrantai yra lietuviai, kurie legaliai atvyksta į Britaniją ar Norvegiją ir ten įsidarbina. Į Lietuvą plūstančius nelegalius migrantus vadinu bastūnais ar parazitais, nes ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu yra būtina tiksliai apibūdinami asmenis, kurie trenkiasi į kitą pasaulio kraštą tam, kad galėtų manipuliuoti pabėgėlio statusu ir gyventi išlaikomi svetimos valstybės socialinės apsaugos sistemos sąskaita.

Nacionalinio susivienijimo nariai važiavo savo akimis pamatyti, kokia situacija nelegalių migrantų „laikino“ apgyvendinimo vietose. Apsilankyta Rūdninkuose, Verebiejuose ir Jiezne. Rūdninkuose piketo nebelikę, tik sankryžoje ant tvorų gyventojai laiko iškabinę prieš bastūnų atgabenimą nukreiptus plakatus. VRM mokymo bazėje (ne poligone) keli šimtai metrų nuo gyvenvietės (visai ne kelių kilometrų atstumu, kaip melavo ministrės A. Bilotaitės atstovė) laikoma apie 400 parazitų. VRM bazė yra miške, prie įvažiavimo į mišką stovi draudžiantis užrašas, patruliuoja policijos automobilis, bet iki pat bazės įvažiuoti leidžia. Daugiau apsaugos nematyti. Panašu, kad apsaugos ne itin daug, ir bastūnai, jei panorėtų, ją nesunkiai įveiktų. Išvykę iš Rūdninkų važiavome Alytaus link ir kelyje matėme, kad Rūdninkų link važiuoja, policijos automobilio lydimi, du „Užsakyti“ autobusai su migrantais.

Verebiejuose vaizdas beveik siurrealistinis. Nedidelėje apleistoje gražaus miestelio mokykloje apgyvendinti 167 bastūnai. Mokykla aptverta statybininkų tvora, kurią galima išversti spyriu. Visur apkabinėta džiūstančiais drabužiais. Jauni vyrai šlapinasi visų akivaizdoje ant mokyklos pastato kampo. Vakarais gyventojų ramybę drumsčia šūkavimai ir ilgai trunkantys ritmiški ir ypač garsūs plojimai. Tą šutvę iš išorės dieną naktį saugo 4 Viešojo saugumo tarnybos ekipažai, t. y. 12-16 pareigūnų vienoje pamainoje, todėl saugojimui turi būti pasitelkta 35-50 pareigūnų per parą. Be šitų Viešojo saugumo pareigūnų, kurie budi patvoryje, vadinamąjį perimetrą (t.y. atokiau gyvenvietės pakraščiuose) pastoviai saugo dar ne mažiau nei du policijos ekipažai. Po vykusio maišto 16 pačių ,,aktyviausių“ veikėjų buvo išvežti ir bendruomenei pažadėta jų čia negrąžinti. Kol kas pabėgusių nėra, bet jei tokių saugojimo vietų daugės, akivaizdu, kad pareigūnų šitų parazitų apsaugai labai greitai neužteks. VRM bus priversta ir mažinti pamainose dirbančių pareigūnų skaičių, ir koncentruoti bastūnus didelėse stovyklose. Ką, beje, jau ir daro: Didžiasalyje ruošiama stovykla, kurioje gyvens 1500 bastūnų. Sunku prognozuoti, kas liks iš pastato, kurio dalis, maždaug prieš dešimtmetį dirbtinai panaikinus puikiais pasiekimais garsėjusią bei finansiškai išsilaikiusią mokyklą (tai atskira tema), dabartiniu metu buvo naudojama kaip rinkiminės apylinkės būstinė, kaimo bibliotekos reikmėms bei bendruomenės renginiams. Bastūnai, nespėjus net artimiausiems kaimynams sureaguoti, naktį buvo suvežti prieš mėnesį. 2021-07-28 d. rajono savivaldybė savo tinklalapyje patalpino informaciją apie… „mobiliosios bibliotekos paslaugas“ šios gyvenvietės gyventojams. Be jokios abejonės, rajonui vadovauja konservatoriai.

Verebiejai gali būti puikus visų vyriausybių, valdžiusių pastaruosius 30 metų, politikos bankroto ir jų sukurtos neįgalios, o iš tikrųjų neįvykusios, grynai butaforinės valstybės simbolis: valstybė uždaro mokyklą, tam, kad netrukus joje apgyvendintų ir šertų gaują parazitų iš Azijos ir Afrikos. O kiek dar mokyklų visoje Lietuvoje laukia toks pat likimas? Sunku išsakyti tą pasipiktinimą ir pasišlykštėjimą, kuris kyla tai stebint.

Jiezne situacija kitokia. Ten stovi didelis renovuotas buvusių vaikų globos namų pastatas, jame yra apgyvendinti 40 bastūnų, kuriuos valdžia pagal kažkokius kriterijus laiko „ramiais“. Gyvena jie ten kurorto sąlygomis, joks pareigūnas jų nesaugo, teritorijos vartai atviri. Kol kas konfliktų su Jiezno gyventojai dar nėra kilę.

Vietiniai gyventojai sutrikę, bastūnų kaimynystė jiems nepatinka, bet protestinių nuotaikų nėra. Piketas baigtas ir Dieveniškėse, taigi, valdžia gali galvoti, kad protestai išblėso. Kol kas išgyvename bambėjimo virtuvėse stadiją. Visiškai nėra jokio supratimo, kad tai, kas vyksta, yra egzistencinė grėsmė. Panašu, kad nuotaikos pradės keistis tik po šiurpių nusikaltimų, kurių ilgai laukti nereikės. Taip teigiu turėdamas omenyje teismo nutarimą, kad bastūnai, jei tik atsibeldė į Lietuvą su vaikais, turi teisę nebūti uždaryti. Politiškai žiūrint, teismas paragino viso pasaulio bastūnus vykstant į Lietuvą pasiimti vaikų. Kitas sprendimas, ypač po būsimo komisarės Ilvos Johanson vizito ir jos lauktino „susirūpinimo“ blogomis bastūnų gyvenimo sąlygomis, turbūt bus toks, kad kol perėję sieną nepadarė nusikaltimo, irgi negali būti uždaryti. Tada jie gyvens vis gausėjančiose atvirose stovyklose, eis kur nori, darys ką nori, ir tada sparčiai artėsime prie tos situacijos, kuri yra Graikijoje.

Apie migrantus Graikijoje daugelis nėra girdėję nuo 2015 metų, kada į šalį įsiveržė didelė jų masė. Po to globalistų kontroliuojamose masinės informacijos priemonėse apie migrantus Graikijoje beveik nieko nebeskelbiama. O žinoti, kas vyksta Graikijoje, tikrai verta. Graikija finansiniu požiūriu yra bankrutavusi ir realiai valdoma iš užsienio („troika“, t. y. ES, TVF ir ECB parašo svarbiausius įstatymus ir atiduoda Graikijos vyriausybei, kad šią remianti parlamento dauguma už juos nubalsuotų), taigi, iš esmės kolonijinio statuso teritorija, kurios pavyzdys visiškai išgrynina ir aiškiai atskleidžia migracijos politikos modelį, kurį trokšta primesti visoms šalims pasaulio ir ES politinis elitas. Trumpai išvardinsiu svarbius migracijos situacijos Graikijoje ir Graikijos „vyriausybės“ migracijos „politikos“ bruožus.

Turkija, priešiška ir reiškianti teritorines pretenzijas Graikijai valstybė, panašiai, kaip Baltarusija, skatina ir padeda parazitams iš musulmoniškojo pasaulio ir Afrikos keliauti į Graikiją. ES neleidžia bastūnų srauto sustabdyti ant sienos ir apgręžti jų atgal į Turkiją. Pasienio tarnybos paverstos bastūnų vedliais, turinčiais juos saugiai palydėti iki migracijos pareigūnų. Neprimena Lietuvos? ES „įsiklausė“ į skaudžią Graikijai migracijos problemą ir ES komisaru Migracijos, vidaus ir pilietybės reikalų komisaru buvo paskirtas graikas senas partinis bosas Dimitris Avramopulas. Šis veikėjas taip nuoširdžiai rūpinosi bastūnų apgyvendinimo ir komfortiško įsikūrimo reikalais, o tautiečių reikalus taip tobulai pamiršo, kad jam atvykus į Koso salą, vietiniai apie save bandė priminti keiksmais, pomidorais ir kiaušiniais. Bastūnai apgyvendinami didelėse ir atvirose stovyklose, daugiausia salose, terorizuoja vietinius, siaubia jų turtą. ES neleidžia bastūnų laikyti negyvenamose salose. Niekas Graikijoje tiksliai nežino, kiek šalyje yra bastūnų. Kai vietos gyventojai ima protestuoti prieš bastūnų apgyvendinimą jų vietovėse, vyriausybė savo piliečius dosniai pavaišina ašarinėmis dujomis (ką jau patyrė ir mūsų piliečiai Rūdninkuose), kartais vyriausybei prieš protestuojančius piliečius tenka surengti karo veiksmus primenančias specialių policijos dalinių operacijas, kaip įvyko Lesbo ir Chijo salose. O masinės informacijos priemonės ir „pažangūs“ politikai tokiomis progomis savo tautiečius išvadina kenkėjais, ksenofobais, rasistais, fašistais, nacistais ir panašiais epitetais iš visiems gerai žinomo neokomunistinės naujakalbės arsenalo.

Bastūnams į šalį patekti, šalyje ir tarptautinėse institucijose kelti pretenzijas dėl „pažeidžiamų teisių“ ir blogo gyvenimo talkina ištisas tinklas iš užsienio finansuojamų „nevyriausybinių organizacijų“. Bastūnai reikalauja dviejų dalykų: leisti keliauti į Vokietiją ir sudaryti jiems komfortiškas gyvenimo sąlygas, kelia riaušes, padega tas stovyklas, kuriose patys gyvena.

Tada prisistato atstovai iš ES institucijų ir reikalauja pagerinti „nežmoniškas“ „pabėgėlių“ gyvenimo sąlygas. „Pabėgėlių gyvenimo sąlygoms“ gerinti ES skiria pinigų, už kurias statomi vis nauji konteinerių miesteliai. Juose apgyvendinami vis nauji bastūnai, žinoma, per daug neskubant uždaryti tų stovyklų, kuriose neva nežmoniškos gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad ES skiria pinigų tik bastūnų miestelių statybai, bet bastūnų pragyvenimą tose gyvenvietėse finansuoja Graikijos vyriausybė iš bankrutavusios šalies biudžeto, o parazitui iš Azijos ar Afrikos išlaikyti yra skiriama daugiau pinigų, negu gauna vidutinis graikas pensininkas (graikų pensijos apkarpytos dėl šalies finansinės padėties). Palyginimui: Lietuvoje vienam parazitui išlaikyti per mėnesį skiriama 900 eurų.

Miesteliai bastūnams apgyvendinti statomi neįtikėtinai aukštomis kainomis, t. y. didžiulės sumos akivaizdžiai yra pavagiamos, o ES į tai užmerkia akis. Nė kiek neabejotina, kad šitas ES „aklumas“ yra neatsitiktinis, o politiškai tikslingas – skirtas tam, kad atsirastų galingos su valdančiomis partijomis susijusios verslininkų, vietos ir nacionalinio rango politikų grupuotės, suinteresuotos tuo, kad į Graikiją atvyktų vis nauji bastūnų srautai, o jie toliau vogtų ES pinigus skiriamus bastūnų „gerovei“ didinti. Šios grupuotės tapo anaiptol ne paskutiniu Graikijos politinio gyvenimo faktoriumi.

Kai Afrikos ir Azijos bastūnų miestelių pridygo tiek salose, tiek žemyne, masinės informacijos priemonės, iš kurių visas svarbiausias Graikijoje kontroliuoja vyriausybė, pakeitė plokštelę: ėmė propaguoti migrantų „integraciją“ kaip sunkios šalies demografinės padėties sprendimą. Už „integraciją“ pasisakė ministrai pirmininkai Aleksis Cipras ir Kyriakas Micotakis, prezidentai Prokopis Pavlopulas ir Katerina Sakelaropulu.

„Integracija“ vyksta taip: bastūnai pateikia politinio prieglobsčio prašymus, iš kurių net 40 procentų (!) tenkinama. Tada bastūnas įgyja teisę po kiek laiko prašyti pilietybės. Tam kad gautų pilietybę turi išlaikyti juokingą „egzaminą“, iš karto tapusį visuotinių pašaipų objektu.

Laukiama, kad netrukus turi įsisukti ta migracijos „karuselė“, kuri geriausiai žinoma iš Amerikos pavyzdžio: gavęs pasą imigrantas „šeimos susijungimo“ pretekstu ima kviesti dėdes, tetas, pusbrolius, pusseseres, šie atvykę ir gavę pasus ima kviesti savo giminaičius ir taip viskas tęsiasi iki globalistinio elito svajonės išsipildymo – kol vietiniai gyventojai tampa savo šalyje mažuma. „Nuėjau į Omoniją (aikštė Atėnuose), o ten – vien moterėlės su chidžabais ir barzdoti arabų bernai, nebeatpažįstu savo miesto,“ – jau dabar skundžiasi atėniečiai. O nuo Angelos Merkel kvietimo „pabėgėliams“ atvykti į Vokietiją praėjo tik 6 metai. Nesunku įsivaizduoti, kas bus po 5, 10, 15 ar 20 metų tokios politikos.

Graikija keičiasi tiesiog akyse. Daugelyje buvusių „rojaus kampelių“ pasibaigė buvęs ramus gyvenimas: vagystės, plėšimai, sumušimai, subadymai peiliu, išprievartavimai, kruvini nusikalstamų gaujų susirėmimai tapo kasdienybe. Didmiesčiuose atsirado rajonai, į kuriuos baugu eiti, atsirado rajonai, kuriuose patruliuoja migrantų religinių lyderių įsteigta šariato policija, kuri kol kas kontroliuoja tik atvykėlius, bet tik laiko klausimas, kada ims kelti reikalavimus ir vietiniams. Graikija sparčiai tampa šalimi, svetima patiems graikams. Graikijoje atvykėliai ir „pažangūs“ politikai kol kas dar nesako vietiniams, kaip kad pasakoma Švedijoje, jog „tie, kam nepatinka multikultūrinė visuomenė, gali išvykti“, bet diena, kai tai bus pasakyta, nenumaldomai artėja.

Galime neabejoti, kad visa tai, kas vyksta Graikijoje, yra numatyta ir Lietuvai. Tiesa, kad geografiškai Graikija toli, bet bastūnai ateina tie patys, o migracijos politiką diktuoja tas pats Briuselis. Negalime turėti iliuzijų, kad Šimonytės vyriausybė vykdys kokią nors kitokią politiką, negu Graikijoje Cipro ar Micotakio vyriausybės, ar kad prezidentui Nausėdai tautos ir valstybės likimas rūpės labiau, negu prezidentams Pavlopului ar Sakelaropulu. Šimonytė jau pareiškė, kad Lietuva tegalinti apriboti bastūnų patekimą į šalį ne sienos kirtimo punktuose; kitaip tariant tvora pasienyje reikalinga tik tam, kad bastūnai į šalį patektų ne miškais, o per pasienio punktus. Parlamentinės partijos Seime 2018 metais vieningai patvirtino Jungtinių Tautų migracijos paktą, kuriuo nutrinama riba tarp legalios ir nelegalios migracijos. Socialdemokratų partija pasistengė išsiskirti savo „pažangumu“ ir plūstant bastūnams per Baltarusijos sieną pirmoji į savo programą įrašė bastūnų „integraciją“. Neabejotina, kad ilgainiui tokia pati nuostata atsidurs visų Seime sėdinčių partijų programose. Palyginimui: Graikijos parlamente yra tik viena prieš masinę imigraciją pasisakanti partija „Eliniki Lysi“, turinti 10 narių iš 300. Taip pat neabejotina, kad propagandos mašina „hibridinio karo“ melodiją ims tildyti ir netrukus ant patefono uždės „migracijos neišvengiamumo, imigracijos gėrio ir pabėgėlių integracijos“ plokštelę – taip, kaip tai prieš kelerius metus įvyko Graikijoje.

Tiek Graikijai, tiek Lietuvai yra iškilęs egzistencinis pavojus, iš kurio išsigelbėti galima tik sutelktomis tautos pastangomis. Tol, kol politinis „elitas“ nepradės tautos rūstybės bijoti labiau, negu savo šeimininkų iš užsienio, niekas nesikeis ir šalies kolonizacija išeiviais iš Azijos ir Afrikos tęsis spartėjančiais tempais.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra