Laisvės veidai ir iššūkiai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Minint atgautos nepriklausomybės dvidešimtmetį, Lietuvos vyskupų konferencija šiuos metus paskelbė Padėkos už laisvę metais. Ta proga 2010 m. lapkričio 27-ąją Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvyko konferencija „Esate pašaukti laisvei!“ (Gal 5,13) Laisvės veidai ir iššūkiai“.
 
Sveikinimo žodį tarė seminarijos rektorius kun. litc Žydrūnas Vabuolas. Šeši pranešėjai aptarė įvairiai suprantamą laisvės sąvoką, vyko diskusijos, konferencijos dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti jauno dailininko Lino Giedrimo medžio drožinių ir pastelių parodą.
 
Pasidalyti prisiminimais apie kelio į laisvę pradžią buvo pakviestas doc. dr Darius Kuolys, vienas iš 1988 m. pradėto leisti mėnraščio „Sietynas“ sumanytojų ir redaktorių, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos švietimo iri mokslo ministras. Savo pranešimą jis pradėjo nuo pirmųjų numerių „Sietyno“ citatų. Prievartos sukaustyta valstybė, nors ir tautine būdama, Sąjungos globojama ar savo galiomis dėl gyvybinės erdvės grumdamasi – neišganys tautos… Lietuvių tautos laisvę šiandien gali paremti vien įsisąmoninta atsakomybė – už asmens laisvės, demokratijos likimą Europoje, azijinėje Sąjungoje, pasaulyje. Savanaudė ir doros tiesą paminusi lietuvių laisvė būtų tuščiažiedė, šiandienos erdvėje nei prasmės, nei vilties neturinti. Tame pačiame numeryje habil. dr. Vytautas Kubilius įspėjo, jog jokie gelbėtojai neateis Lietuvai iš šalies, kaip niekados neatėjo. Tauta gali išlikti tik savo pačios pastangomis, žūtbūtinai įsikibusi į savo gimtąją žemę, išlaikydama kylančią demografijos kreivę, jausdama visus jungiantį istorinio likimo, šventos kalbos ir iškentėtos kultūros bendrumą. Ji turi būti tvirta, išmintinga, blaivi … „Sietyno“ leidėjai pastebėjo, jog prieš visą apimantį prievartos aparatą stovime nuogi ir be akmens rankoje. Net ir tokiomis sąlygomis „Sietynas“ kėlė dar iš antikos laikų mus pasiekusį šūkį: Laisvas žmogus laisvoje šalyje. Taip pat tuo metu atrodė, jog itin svarbu turėti laisvą ekonominę rinką, apie kurios iššūkius nedaug kas suvokė. Praėjus dvidešimčiai metų, paaiškėjo, jog laisva ekonominė rinka dar ne viskas, jog laisvė turi savo kainą ir savo naštą, kurią reikia mokytis nešti. Per mažai dėmesio skiriama švietimui apie laisvės kainą ir laisvės naštą. Girdėjome ir tebegirdime žmones kalbant: „Ateis jaunoji karta ir daug kas pasikeis…“. Tačiau labai svarbu, su kokioms vertybėmis, su kokias įsipareigojimais ir su kokiu atsakomybės laipsniu jie ateis.
 
Pabuvojęs mokyklose, susitikęs su devintokais kun. mgsr. Arūnas Peškaitis OFM sakė, kad dauguma jų ketina išvažiuoti iš Lietuvos, nes tėvynėje mato daug negatyvių reiškinių. Pranešėjas siūlė pasvarstyti vidinės laisvės, kaip susitikimo su savimi ir kitu / Kitu prasmę. Juk tampi laisvas, kai pirmiausia susitinki su savimi (sąžinės sąskaita), taip pat su kitu. Norėdamas išsivaduoti nuo to, kas vargina (baimė, psichozės ir kt.), bandai ieškoti išeities. Susitikimas su kitu žmogų išlaisvina dialogui. Kai susitikimas apmokamas, nepatiriamas džiaugsmas. Yra egzistencinė terapija, padedanti būti laisvam be atlyginimo, atsakant į klausimus dėl ko ir kaip turiu gyventi. Krikščionio misija yra susitikimas su savimi (sąžinės sąskaita) ir su Dievu. Laiške galatams Šv. Paulius ragina: Kristus mus išvadavo, kad būtume. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
 
Analizuodama 126–ąją psalmę, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos lektorė dr. Ingrida Gudauskinė pastebėjo, kad skausmas ir džiaugsmas yra dvi neatsiejamos lygiagretės, kad mūsų išgelbėjimas slypi santykyje su Dievu, kad grįžti – tai atsiverti naujam santykiui su Dievu.
 
Kun. dr. Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad laisvė daryti ką nori suponuoja blogį: gali patekti į kalėjimą, į priklausomybių sritį ir kt. Žmogus turi teisę rinktis. „Medį pažinsite iš jo vaisių“, – sakė Jėzus. Per prigimtinį protą žmogus gali dalyvauti Dievo kūryboje. Žmogaus prigimtis natūraliai ilgisi gėrio. Gera daryti gerus darbus, gera save dovanoti kitiems, gera kai šitai tampa priklausomybe. Vienas žmogus pas draugą pamatė labai gražų perlą ir įsigeidė jį turėti. „Dovanok man“, – paprašė. Gavęs perlą, džiaugėsi neilgai, nes suprato , kad ne to prašė. Reikėjo prašyti gebėjimo duoti – tai daug svarbiau negu turėjimo džiaugsmas. Demokratija be dvasinių vertybių virsta aiškia ar paslėpta totalitarizmo forma. Laisva rinka be moralės tampa laukine. Ekonominio gyvenimo pamatu turėtų tapti dovanojimo laisvė, – sakė pranešėjas.
 
Ar tas, kuris vadovaujasi vien nauda, gali būti laisvas? – tokiu klausimu savo pranešimą pradėjo Aušra Maldeikienė (Vilniaus universitetas). Ji papasakojo apie Palangos vienuoles, pas kurias vaikystėje praleido dvejus metus. Jos ir jaunutis ten gyvenęs kunigėlis nieko neturėjo. Retkarčiais iš kažkur atsirasdavo bananų, kurie visi atitekdavo man. Už tai tie žmonės turėjo laisvas sielas, melsdamiesi švytėdavo, būdavo laimingi. Motinėlė meldėsi: „Viešpatie, atsiųsk man ilgą kančią, kad pas Tave nueičiau švari“. Malda buvo išklausyta, vienuolė mirė nuo odos vėžio, kentėdama didelius skausmus, – prisiminė pranešėja ir kėlė dilemą: laisvė turėti ar laisvė duoti? Turtas žmogų sukausto, padaro nelaisvą. Norėjom laisvės turėti, o ne laisvės duoti. Tą ir gavom, tą ir šiandien turim, deja nelabai džiaugėmės.
 
Kun. dr. K. Kėvalas pastebėjo: laisvės sąlyga yra meilė ir tiesa. Evangelijoje pagal Joną perpasakojami Kristaus žodžiai: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. Be tikėjimo negali būti laisvės. Gyvenimas laisve yra gyvenimas su Dievu. Laisvė be tiesos yra savivalė. Laisvė negalima be atsakomybės. Mums leista apsispręsti, kaip gyventi.
 
Seminarijos rektorius Ž. Vabuolas, apibendrindamas konferencijoje išsakytus teiginius, pastebėjo: Laisvė turi daug veidų, ji mums patiekia daug iššūkių; esame pašaukti laisvei.
 
Zenekos nuotr.
 
Nuotraukoje: Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

Voruta. – 2010, gruod. 11, nr. 23 (713), p. 6.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra