Laisvės, teisės ir pareigos žiniasklaidoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Praėjusių metų gruodį Vilniuje, Viešbutyje „Novotel“, surengta tarptautinė konferencija „Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų laisvių, teisių ir pareigų derinimas naujų technologijų amžiuje“ įvardijo aktualiausias žiniasklaidos problemas, apie kurias buvo kalbama. Koferencijoje dalyvavo Dainius Radzevičius, LŽS pirmininkas, Heiko Mayeris, vyriausiasis „Baltische Rundschau“ redaktorius, Michaelis Klehmas, Vokietijos žurnalistų sąjungos atstovas,  Rimantas Šukys, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas, Romas Gudaitis, Žurnalistų etikos inspektorius, Monika Garbačiauskaitė, DELFI.lt vyr. redaktorė, Aurimas Matulis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktorius, dr. Liudvika Meškauskaitė, advokatė, dr. Auksė Balčytienė, VDU Žurnalistikos katedros vedėja, Andrzej Krajewskij, Lenkijos žurnalistų asociacijos viceprezidentas, Nerijus Maliukevičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius. Pagrindiniai konferencijos rėmėjai – Friedricho Eberto fondas, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Jungtinių Tautų vystymo Lietuvoje programa bei Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Šiandieninėmis aktualiausiomis žurnalistams temomis pranešimus skaitė bei diskusijose dalyvavo lietuviai ir jų kolegos žurnalistai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Lietuvos žurnalistų sąjungos pimininkas D. Radzevičius pristatė Visuomenės informavimo įstatymą, siūlė suvienyti nevyriausybinių organizacijų jėgas kovojant dėl žurnalistų teisių bei socialinių garantijų. D. Radzevičius akcentavo, kad reikalingas dialogas tarp žurnalistų ir darbdavių, kurio iniciatoriai galėtų būti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų  bei Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos.
Michaelis Klehmas iš Vokietijos kalbėjo, kad jo šalyje šis dialogo klausimas neįtrauktas į Konstituciją, tačiau šioje srityje sukaupta nemažai patirties: parengtas darbo laiko reglamentavimas žurnalistams, taip pat studijos jų profsąjungoms. Šiandien darbdaviai Vokietijoje yra pasirengę kalbėtis su darbuotojais, nes labai svarbu – darbo sąlygos, laikas, atostogos ir t.t. Dauguma žurnalistų dirba ne vienoje institucijoje, pasirinkę laisvai samdomą darbą. Gera pensijų sistema leidžia dienraščių žurnalistui, be mokesčių valstybei, kaupti lėšas ir specialiame pensijų fonde; darbdavys perveda į fondą 5 proc., darbuotojas – 25 proc. atlyginimo dydžio sumą.
Internetinės žiniasklaidos problemą Vokietijoje įvardijo M. Klehmas, kadangi tai nėra pelninga veikla, daugelis leidėjų nesuinteresuoti interneto plėtra, nors jo versijas turi visi Vokietijos laikraščiai, tačiau interneto turinį bandoma parduoti kitiems leidiniams, o jo vaidmuo yra pastebimai sumažėjęs. Vokietijos  politikai nekontruoliuoja žiniasklaidos, be to, jie neturi laiko užsiimti šiuo verslu, tačiau yra žurnalistų, tapusių politikais.
Vyriausiasis „Baltische Rundschau” redaktorius Heiko Mayeris minėjo 2001 metų krizę Vokietijos žurnalistikoje, tai pagimdė didelę konkurenciją: kovojama dėl straipsnio išspausdinimo, atsirado mažiau dirbančiųjų bei naujos žurnalistikos taisyklės, pagal kurias žurnalistas privalo išlikti neutralus ir rašyti tik tikrus dalykus, straipsniai (ir politiniai) turi būti išsamūs, sudarytose sutartyse su žurnalistais numatytos jų teisės. Vokietijoje žurnalistai dažnai kviečiami į įvairias prezentacijas, keliones ir pan. Juos įtakoja ir priklausomybė nuo partijų, tačiau jie neturi patenkinti kurios nors vienos iš jų. Vokietijoje yra Spaudos taryba, kuri gali bausti žurnalistus.
Kas yra ta paslėpta reklama? Tokia tema su konferencijos dalyviais diskutavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius, įvardijęs, ypač prekių arba paslaugų reklamą, tuos atvejus, kai už reklamą sumokama ar kitaip atlyginama – tai paslėpta reklama. N. Maliukevičiaus manymu, visa atsakomybė negali būti priskirta vienai reklamos reguliavimo institucijai, be to, nepakanka įstatyminių pagrindų, todėl viliamasi, kad čia esminis ginklas būtų viešumas bei savireguliavimo institucijų veikla.
VDU Žurnalistikos katedros vedėja dr. Auksė Balčytienė akcentavo, kad Lietuvoje kol kas nėra sutarimo tarp valstybės ir žiniasklaidos ir reikia stiprinti nevyriausybinį sektorių, redakcijose diegti etikos kodeksą, viešai informuoti ir parodyti žiniasklaidos problemų spektrą, kaip tai patrauklia forma pateikiama Skandinavijos šalyse.
                 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra