Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje – nuveiktus darbus vainikuojanti šventė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Graži šventė praėjusį šeštadienį (2009–09–05) vyko Gargždų krašto muziejaus filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje Priekulėje. Joje prisiminta muziejaus įkūrimo istorija bei džiaugtasi gražiais darbais, kurie nuveikti per trejus metus, kol veikia muziejus.
 
Kūrė daugybė žmonių
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje iškilmingai atidarytas 2006 metų liepos 22 dieną, tačiau, pasak jo vadovės Sabinos Vinciūnienės, idėjos apie tokio muziejaus įkūrimą pradėjo sklandyti gerokai anksčiau. Dar 1990 metais mintimis apie tokio muziejaus įkūrimą dalijosi Kazys Budginas ir Kazimieras Kačinskas. Vėliau apie 1997 m. muziejaus įkūrimo idėją ėmėsi įgyvendinti politiniai kaliniai ir tremtiniai, Klaipėdos apskrities Jūros šaulių trečiosios rinktinės šauliai savanoriai. Tvarkant memorialinę teritoriją ir kuriant muziejų talkino, lėšomis bei geromis idėjomis prisidėjo daugybė žmonių. Tačiau pagrindinis įkūrimo iniciatorius buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Česlovas Tarvydas, kuriam šiais metais suteiktas ir Gargždų miesto Garbės piliečio vardas. Daug darbo kuriant muziejų įdėjo ir jo vadovė Sabina Vinciūnienė, kuri šventėje džiaugėsi per 12 metų nuo idėjos gimimo nuveiktais darbais. „Per tuos 12 metų nuveikta daug gražių darbų – įsteigtas muziejus, įrengtos ekspozicijos apie tremtį ir rezistenciją, įsigytas vertingas eksponatas – tremties vagonas, pastatytas partizanų bunkeris. Taip pat renovuotas muziejaus pastatų kompleksas, pagal visus paveldosaugos reikalavimus sutvarkytas muziejaus stogas. Už tai esame labai dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybei“, – kalbėjo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė.
 
Įteikti padėkos raštai
Šeštadienį vykusioje šventėje pristatyta paroda „Tremtinė motina“, muziejaus kiemelyje aukotos šv. Mišios, vėliau vyko iškilmingas renginio atidarymas, kurį gražiai vedė pedagogė Verutė Nekrevičiūtė. Iškilmėse netrūko gražių kalbų ir sveikinimų. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas linkėjo, kad Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, kuris mena pokario metus, tremtį, žmonių kančias, dar ilgai gyvuotų bei auklėtų ir mokytų jaunąją kartą. Klaipėdos rajono savivaldybės padėkos raštus už pagalbą kuriant šį muziejų meras įteikė Lietuvos Respublikos Seimo narei Vincei Vaidilutei Margevičienei, Janinai Kerpaitei ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo aukų atminimo ir įamžinimo fondo direktoriui Jonui Valenčiui.
Seimo narė Vincė Vaidilutė Margevičienė ragino ir toliau puoselėti istoriją: „Turime daryti viską, kad mūsų vaikai, anūkai tvirtai žinotų, kad šioje žemėje gyveno išdidi ir nepalaužiama karta. Reikia, kad visas pasaulis žinotų, kokia skaudi buvo Lietuvos istorija ir kokie teisingi žmonės čia gyveno. Labai noriu padėkoti Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri daug dėmesio skiria istorijos puoselėjimui.“ Seimo narė daugybei žmonių už moralinę ir finansinę paramą kuriant muziejų įteikė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos padėkos raštus.
 
Apdovanotas ąžuoliniu medaliu
Visus prisidėjusius prie muziejaus įkūrimo, o ypač jo steigimo organizatorių Česlovą Tarvydą ir muziejaus vadovę Sabiną Vinciūnienę sveikino Seimo narys Petras Gražulis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, teisininkė Zita Šličytė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo atstovai, kiti svečiai.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus atstovai Jonas Šatkus ir Rasa Linkienė ąžuoliniu medaliu apdovanojo muziejaus kūrimo iniciatorių Česlovą Tarvydą. „Mes labai džiaugiamės, kad šis svarbus istorinis tarpsnis nenueis užmarštin, ir šiame krašte mūsų vaikai galės turėti puikias istorijos pamokas, jei tik mokytojai juos čia atveš. Juk tai daug prasmingiau nei skaityti vadovėlių puslapius. Už tai, kad toks muziejus yra, nuoširdžiai dėkojame Česlovui Tarvydui, kuris buvo jo steigimo iniciatorius, puoselėtojas, idėjų įgyvendintojas, savo degančia širdimi užkrėtęs ir kitus žmones. Taip pat esame dėkingi direktorei Sabinai Vinciūnienei – žmogui, kuris negailėjo savo laiko, ieškojo gyvų liudininkų, mokėjo juos prakalbinti, mokėjo užrašyti jų prisiminimus ir visa tai padovanoti muziejui“, – kalbėjo Rasa Linkienė.
Česlovą Tarvydą ir Sabiną Vinciūnienę padėkos raštais taip pat apdovanojo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas.
Šventėje prisiminimais dalijosi partizanai. Koncertą dovanojo Gargždų tremtinių mišrus choras „Atminties aidai“.
 
Išleista knyga
Bene svarbiausiu šventės akcentu tapo ką tik išleistos muziejaus vadovės Sabinos Vinciūnienės sudarytos knygos „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone“ pristatymas. Knygos leidybą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, iš Lietuvos tūkstantmečio programos lėšų tam buvo skirta 40 tūkstančių litų. Tai pirmoji knyga apie tremtį ir rezistenciją Klaipėdos rajone. Iki jos pasirodymo šiomis temomis rajono laikraštyje „Banga“ buvo išspausdinta tik atskirų straipsnių, žmonių atsiminimų. Sabinos Vinciūnienės sudarytoje knygoje pirmąkart išsamiai supažindinama su Klaipėdos rajono tremties ir rezistencijos istorija. Knygos viršelį puošia tremtinės Rūtos Penkauskaitės–Ciparienės tremtyje kryželiu išsiuvinėtos servetėlės nuotrauka. Sabina Vinciūnienė teigė, kad ši iliustracija labiausiai tiko knygos viršeliui: „Knygoje nagrinėjamos temos labai sudėtingos, tad viršeliui buvo be galo sudėtinga rasti nuotrauką, kuri atspindėtų visą nagrinėjamą laikotarpį. O R. Penkauskaitės–Ciparienės išsiuvinėtoje servetėlėje sudėta visa mūsų Lietuva: su kryžiais, Gedimino stulpais.“ Muziejaus vadovė sakė, kad knygos rengimas pareikalavo daug jėgų ir laiko. „Reikėjo apdoroti, peržiūrėti daugybę istorinės rašytinės ir ikonografinės medžiagos, sisteminti, tikslinti, tikrinti, rinkti papildomus duomenis, sudaryti įvairius sąrašus, statistines lenteles, ieškoti literatūros, išklausyti daugybės asmenų prisiminimų. Darbas buvo be galo įdomus, tačiau taip pat labai atsakingas ir sunkus“, – kalbėjo ji.

Sudėta skaudi istorija
Istorikė Janina Valančiūtė teigė, kad ši knyga – tai pirminis istorijos šaltinis, kurį sudaro įvairūs istoriniai dokumentai ir istorikų taip pat pirminiais istorijos šaltiniais laikomi žmonių liudijimai. „Tremtis ir rezistencija yra vienos skaudžiausių ir labiausiai istorikus bauginančių temų. Nagrinėjant jas lengva suklysti, paklysti vertinant, o kartais vertinti iš viso negalima, nes ne viską žinome, ne viską suprantame. Todėl labai smagu, kad tokia aštria tema parašyta Sabinos knyga yra labai vykusi. Joje daug ne tik dokumentinės, bet ir ikonografinės medžiagos. Skaitydami knygą, žiūrinėdami nuotraukas daug kas tikriausiai atpažins save, savo namiškius, pažįstamus, daug kam šią knygą bus labai skaudu skaityti. Joje sudėta skaudi istorija, bet ji mums reikalinga, ją mes turime žinoti, nes kitaip negalėsime vertinti dabarties, kurti ateities“, – kalbėjo J. Valančiūtė.

www.gargzdai.lt


Nuotraukoje:
 Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra