Autorius: Voruta Data: 2019-01-17 , 13:08 Spausdinti

Paįstryje dainuojamas „Norilsko sukilėlių himnas“. Onos Striškienės asmeninio archyvo nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, www.voruta.lt

Laisvės gynėjų dienos minėjimas „Kai sausy prie laužo sužvarbęs vardą mano tarei – Lietuva“ Paįstryje (Panevėžio r) vyko sausio 11 d. pavakare. Prie kultūros namų buvo uždegtas simbolinis laužas. Scenoje degė trijų spalvų: geltonos, žalios, raudonos žvakės.

Minėjimo vedančioji Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė, perskaitė žuvusiųjų pavardes. Jų atminimas pagerbtas tylos minute. Poetų eiles skaitė Algis Žutautas. Paįstrio folkloro kolektyvas „Kultuvė“ pirmiausia dainavo „Norilsko sukilėlių himną“. 2018 metų G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas, kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis išėjo kartu dainuoti ir pasakojo apie himno žodžių autorių kunigą Česlovą Kavaliauską. Teologas, politinis kalinys, Biblijos vertėjas Česlovas Kavaliauskas gimė 1923 m. Pumpėnuose Pasvalio rajone. A. Staliolionis pasidžiaugė, kad paįstriečiai moka ir išdainuoja šį himną. Jis sakė paskambinsiąs į Vilnių ir pasidžiaugsiąs Č. Kavaliausko sūnėnui akademikui Antanui Buračui (kunigo sesers Kotrynos Kavaliauskaitės-Buračienės sūnui).

A.Stalilionis, iliustruodamas ekrane rodomomis 1991 metų sausio 10-13 d. nuotraukomis, pasidalino prisiminimais apie tų dienų įvykius Vilniuje. Supažindino su fotonuotraukų, kurias jis pats tuo laiku fotografavo, albumu. Algimantas tomis dienomis, palikęs Panevėžyje žmoną ir du mažamečius vaikus, skubėdavo į Vilnių. Pratarė: „Dėl šeimos jaudinausi, bet kitaip mes negalėjom…“.

Laisvės gynėjų dienos minėjimo dalyviai Paįstryje

A.Stalilionis, rinkdamas istorinę medžiagą, daug lankosi archyvuose. Iš sukauptos archyvinės medžiagos jis atrinko savanorio Felikso Paskačimo dokumentų kopijas. Savanorio liudijimo, kitų dokumentų kopijas padovanojo renginyje dalyvavusiai savanorio anūkei Onai Švedienei. Ji dėkodama A. Stalioniui sakė, kad šeimai ir ypač jos motinai Valerijai Paskačimaitei-Aleksandravičienei tai labai netikėta ir brangi dovana.

Prisiminimais apie 1991-ųjų sausį pasidalino Panevėžio rajono tarybos narys, Paįstrio gyventojų centro pirmininkas Rimantas Pranys. Jis dėkojo renginio organizatorei Paįstrio kultūros centro meno vadovei Nijolei Vidžiūtei, visiems minėjimo dalyviams.

Knygą „Po grūdą atminties aruodan“, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejui, pristatė autorė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ narė Ona Striškienė. Ji kalbėjo: „Knygos puslapiuose stengiausi aprašyti savanorių, partizanų gyvenimus, likimus. Žmones, kurie kentėjo tremtis, padėjo galvas už Lietuvos laisvės siekį, gyveno padėdami, patarnaudami kitiems. Norėčiau, kad nors keletas mano minčių praskaidrintų kasdienybę, uždegtų meilę, suteiktų viltį“.

Kartu su folkloro kolektyvu buvo dainuotos dainos. Nuoširdžiais žodžiais ir gėlėmis padėkota Algimantui Stalilioniui, Onai Striškikenei, Rimantui Praniui, Paįstrio folkloro „Kultuvė“ kolektyvui.

Sausio 13 d. buvom pakviesti i Pumpėnus(Pasvalio r.). Pumpėnų miestelio ir apylinkių gyventojai susirinko minėti Laisvės gynėjų dieną. Iš toli buvo matyti vėjyje besiplaikstanti trispalvė. Degė Pumpėnų seniūnijos rūpesčiu prie Via Baltika magistralės gražiai sukrautas laužas. Kalbėjo, eiles skaitė Pumpėnų kultūros centro vadovė Aldona Kurlinskienė ir meno vadovė Gėlė Mačiūnienė.

Armonika grojant Gėlei Mačiūnienei dainuotos šiam paminėjimui parinktos dainos. Savo kūrybos eiles skaitė žygeivė, kraštotyrininkė Ona Striškienė. Gausiai susirinkusius pasveikino Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ prezidentas, kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis. Jis papasakojo apie išvakarėse Panevėžio rajone eitą pėsčiųjų žygį, aplankytus objektus.

Sausio 13-osios minėjimas Pumpėnuose

Sausio 12 d. nueita apie dvidešimt kilometrų, dalyvavo Rokiškio, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio žygeiviai. Panevėžietis Dainius Jurevičius paruošė puikų žygį, kurio metu aplankyta partizano, Didžiosios Kovos apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio gimtinė Pamiškės kaime. Apžiūrėti įspūdingi Medikonių-Voverinės pilkapiai. Lankytas D. Jurevičiaus prosenelio sodintas ąžuolas Stačiūnų kaime. Nueita iki 1863-1864 m sukilėlių kapų Žaliapurvių kapinaitėse. Lankyta Joniškėlio Mirties bataliono karo lauko teismo pirmininko, partizano Petro Monvydo-Olechnovičiaus tėviškės vieta Montvydų kaime. A. Stalilionis kvietė į žygius įsijungti ir Pumpėnų jaunimą.

Prie degančio laužo dar kartą prisiminta 1991-ųjų sausio 13-oji, bendram būryje dainuotos dainos, grojant armonikai šokti rateliai. Vaišintasi karšta arbata, saldumynais, raudonšoniais obuoliais.

Sausio 13-oji Ona Striškienė, Paįstrys, Sausio 13-oji